¹ Dėk ragą prie lūpų!

Tarsi vanagas virš VIEŠPATIES Namų įsikūrė nelaimė,

nes jie sulaužė mano Sandorą

ir buvo neištikimi mano mokymui.

² Jie šaukia man:

‘Mūsų Dieve! Mes, Izraelis, tave pažįstame!’

³ Izraelis atmetė tai, kas gera; priešas jį persekios.

⁴ Jie rinkosi karalius, bet ne per mane,

skyrė didžiūnus, bet be mano žinios.

Iš sidabro ir aukso pasidarė stabų

savo pačių pražūčiai.

⁵ Atmečiau tavo veršį, Samarija!

Užsidegiau įniršiu ant jų!

Kiek ilgai jie nepajėgs atgauti

savo nekaltumo?

⁶ Juk tai kyla iš Izraelio;

jį padarė meistras,

bet tai ne Dievas.

Į šukes sudaužytas bus Samarijos veršis!

⁷ Jie sėja vėją,

todėl pjaus audrą.

Javų šiaudai be varpų

negali duoti miltų,

o jei ir duotų,

juos surytų svetimieji.

⁸ Izraelis jau prarytas;

dabar jie tarp tautų ­

kaip nereikalingas indas.

⁹ Juk jie ėjo į Asiriją

kaip vienišas laukinis asilas,

o Efraimas samdėsi meilužius.

¹⁰ Nors jie samdo tautas,

dabar aš pats juos surinksiu,

ir greitai jie raitysis

po karalių ir didžiūnų našta.

¹¹ Efraimas gausino aukurus,

kad išpirktų nuodėmę,

bet aukurai jam tapo proga nusidėti.

¹² Nors surašau jam daugybę pamokymų,

jie laikomi nepriimtinais.

¹³ Jie aukoja rinktines skerdžiamąsias aukas

ir valgo aukų mėsą,

bet VIEŠPATS jų nepriima.

Dabar jis atmins jų kaltę

ir nubaus už nuodėmes.

Jie turės grįžti į Egiptą!

¹⁴ Izraelis užmiršo savo Kūrėją

ir prisistatė rūmų,

Judas pagausino įtvirtintų miestų,

bet aš pasiųsiu ugnį ant jo miestų

ir surysiu jo tvirtoves.