¹ O dabar mane pajuokia vyrai,

amžiumi už mane jaunesni,

kurių tėvų nebūčiau laikęs vertais

šunų, ganančių mano avių kaimenę.

² Kokia nauda man iš jų rankų stiprumo?

Jų jėgos išsekusios.

³ Neturto ir bado nualinti,

jie graužia sausą ir apleistą dirvą,

⁴ skinasi balandos krūmuose

ir raunasi karklų šaknų maistui.

⁵ Išvaryti iš žmonių tarpo,

vejami riksmų tarsi būtų vagys,

⁶ jie priversti gyventi upės slėnių šlaituose,

žemės urvuose ir tarp uolų.

⁷ Jie murma krūmuose

ir voliojasi po krūmokščiais,

⁸ niekšingi bevardžiai klajūnai,

botagu iš šalies išvaryti.

⁹ Ir štai jie pajuokia mane dainomis;

aš esu tapęs jiems priežodžiu.

¹⁰ Manimi jie bjaurisi, nuo manęs traukiasi;

net nesidrovi spjauti man į veidą!

¹¹ Dievas nuginklavo mane ir padarė bejėgį,

tad jie nebesivaržo mano akivaizdoje.

¹² Iš dešinės mane užpuola paauglių gauja,

parbloškia ir statosi apgulos pylimus mano žūčiai.

¹³ Jie užkerta man taką,

ir jiems sekasi mane naikinti.

¹⁴ Jie puola mane tarsi pro išlaužtą sienoje spragą,

ritasi kaip šėlstančios bangos.

¹⁵ Siaubas mane pribloškia;

mano orumą it vėjas nupučia,

tarsi debesis išnyksta mano gerovė.

¹⁶ O dabar mano gyvastis baigiasi,

užgriuvo mane skausmo dienos.

¹⁷ Naktį jaučiu sukant man kaulus,

mane graužiantis skausmas niekada nemiega.

¹⁸ Jis smarkiai stveria mane už drabužio,

užverždamas apykaklę.

¹⁹ Jis įstūmė mane į liūną,

su dulkėmis ir pelenais esu sulygintas.

²⁰ Šaukiuosi tavęs, bet tu manęs neišklausai;

aš laukiu, bet tu tik pasižiūri į mane.

²¹ Pasidarei man nuožmus

ir vargini savo galinga ranka.

²² Pakeli mane ir užsodini ant vėjo,

vėtai mane staugiančioje audroje.

²³ Žinau, nuvesi mane į mirtį ­

į namus, skirtus visiems gyviesiems.

²⁴ Bet niekas juk nekelia rankos prieš nelaimės prislėgtąjį,

kai jis šaukiasi pagalbos.

²⁵ Argi aš neapverkiau nelaimingųjų,

argi neplyšo man širdis dėl skurdžių?

²⁶ Bet kai aš laukiau gero, atėjo pikta;

kai tikėjausi šviesos, atėjo tik tamsa.

²⁷ Mano širdis sumišusi ir neranda ramybės;

kasdien mane pasitinka kančios.

²⁸ Paniuręs vaikštinėju be saulės;

sueigoje atsistoju ir šaukiuosi pagalbos.

²⁹ Pasidariau šakalų broliu

ir stručių draugu.

³⁰ Juoduoja ir pleišėja mano oda,

nuo karščio apdegė mano kaulai.

³¹ Mano lyra groja raudas,

o mano birbynė rauda su verkiančiais.