1 O Jobas atsakydamas tarė: 2 „Dėkitės į širdį mano žodžius, ir tebūna tai jūsų paguoda man. 3 Man kalbant, pakęskite mane, o kai pakalbėsiu, galėsite tyčiotis! 4 Argi mano skundas nukreiptas prieš žmogų? Kodėl neturėčiau netekti kantrybės? 5 Pažvelkite į mane ir apstulbkite, užsiimkite rankomis burnas! 6 Kai apie tai pagalvoju, išsigąstu; drebulys apima mano kūną. 7 Kodėl nedorėliai ilgai gyvena, sulaukia žilos senatvės ir tampa galingi? 8 Jų vaikai įsikuria jiems gyviems esant ir mato savo vaikų vaikus. 9 Jų namai saugūs, be baimės; Dievo rykštė jų neištinka. 10 Jų jautis sėkmingai apvaisina, karvės neišsimeta ir atsiveda. 11 Savo mažylius jie siunčia bėgioti kaip avių kaimenę; jų vaikai šoka, 12 dainuoja, pritariant būgneliui su žvangučiais ir lyrai, linksminasi, aidint fleitos garsams. 13 Nedorėliai užbaigia savo dienas gerovėje ir į Šeolą nužengia ramūs. 14 Dievui jie sako: ‘Atstok nuo mūsų! Mes nenorime tavo kelių pažinti. 15 Kas tas Visagalis, kad jam tarnautume? Kokia mums nauda, jei melsimės jam?’ 16 Argi jų gerovė iš tikrųjų nėra jų rankose? Nedorėlių galvosena mane atstumia. 17 Ar dažnai atsitinka, kad nedorėlių žibintas būtų užgesintas, ar kad neganda juos ištiktų, arba supykęs Dievas juos kančia apdalytų? 18 Ar dažnai jie būna kaip šiaudai vėjyje arba kaip vėtros nešami pelai? 19 Sakote: ‘Dievas savo bausmę jo sūnums tausoja.’ Tebūna atmokėta jam pačiam, kad jis iš to pasimokytų! 20 Tepamato jo paties akys savo žūtį, tegeria jis pats Visagalio pykčio vaisius! 21 Juk kas jam rūpi jo namai po mirties, kai jo mėnesių skaičius bus pasibaigęs? 22 Argi gali kas išminties pamokyti Dievą tą, kuris teisia iš tokių aukštybių? 23 Vienas žmogus miršta pilnas jėgų, visiškai ramus ir saugus; 24 jo šlaunys aptekusios taukais, o kaulų smegenys sultingos. 25 Kitas žmogus miršta apkartusia siela, niekada neragavęs laimės. 26 Jiedu drauge atgula į dulkes, ir kirmėlės juos abu apninka. 27 O, gerai žinau, ką jūs mąstote ir kad ketinate mane įskaudinti! 28 Juk sakote: ‘Kur to didiko namai? Kur ta palapinė, kurioje gyveno nedorėlis?’ 29 Argi niekad nesiteiravote keleivių? Nejau netikite jų liudijimu, 30 kad nedoras žmogus negandos dieną apsaugomas, o pykčio dieną išvaduojamas? 31 Kas jį apkaltins į akis už jo elgesį, kas atmokės jam už jo darbus? 32 Jis nunešamas į kapines, ir budima prie jo kapo. 33 Jam lengvas slėnio žvirgždas, tūkstančiai eina jo laidotuvių eisenoje. 34 Tad kaip mane paguosite savo tauškalais? Jūsų atsakymai tik melo likučiai.“ | 
