¹ Tada Elifazas Temanas atsakydamas tarė:

² „Argi gali žmogus būti Dievui naudingas?

Žinoma, išmintingas žmogus gali būti naudingas sau.

³ Ką Visagalis gauna, jei tu teisus?

Kokia jam nauda, jei tu gyveni be priekaištų?

⁴ Argi jis dėl tavo pamaldumo tave kaltina

ir stoja su tavimi į teismą?

⁵ Argi ne dėl to, kad didelis tavo nedorumas,

kad tavo nuodėmėms nėra galo?

⁶ Juk tu neteisingai pasilaikydavai savo brolių užstatą,

apnuogindavai juos, nuvilkdavai jiems drabužius.

⁷ Pavargusiam neduodavai vandens atsigerti,

išalkusiam atsisakydavai duoti duonos.

⁸ Tarsi stipriajam priklausytų žemė

ir tik išrinktieji joje tegyventų!

⁹ Išvarydavai našles tuščiomis rankomis,

atstumdavai našlaičių rankas.

¹⁰ Todėl spąstai ir supa tave iš visų pusių,

tave apima ūmus siaubas

¹¹ arba tokia tamsa, kad negali matyti,

ir potvynis tave skandina.

¹² Argi Dievas negyvena dangaus aukštybėse?

Pažvelk į aukščiausias žvaigždes! Kokios jos didingos!

¹³ O tu sakai: ‘Ką Dievas gali žinoti?

Jį slepia tamsus debesis. Kaip jis gali mus teisti?

¹⁴ Debesys jį taip dengia, kad jis nebemato,

ir vaikšto jis ant dangaus skliauto.’

¹⁵ Argi laikysiesi senojo kelio,

kurį nedori vyrai pramynė?

¹⁶ Pirma laiko juos pagavo mirtis,

tarsi potvynis nunešė pastatą.

¹⁷ Dievui jie sakė: ‘Atstok nuo mūsų!’

ir: ‘Ką gali Visagalis mums padaryti?’

¹⁸ Tačiau jis pripildė jų namus gėrybių!

(Nedorėlių galvosena man atstumianti!)

¹⁹ Teisieji, tai matydami, džiaugiasi;

nekaltieji iš jų tyčiojasi:

²⁰ ‘Iš tikrųjų jų turtai sunaikinti,

o likučius prarijo ugnis.’

²¹ Susitaikyk su Dievu ir būk ramus;

šitaip sulauksi gero.

²² Priimk pamokymą iš jo lūpų

ir dėkis jo žodžius į širdį.

²³ Sugrįžk nusižeminęs pas Visagalį,

pašalink neteisingumą iš savo palapinių,

²⁴ elkis su auksu kaip su dulkėmis

ir su Ofyro auksu kaip su upės vagos akmenėliais.

²⁵ Tebūna Visagalis tavo auksas,

tebūna jis tau brangus sidabras!

²⁶ Tada džiūgausi Visagalyje

ir pakelsi veidą į Dievą.

²⁷ Kai melsiesi jam, jis tave išklausys,

ir savo įžadus įvykdysi.

²⁸ Ką nuspręsi daryti, tai įvyks,

ir tavo takas bus apšviestas.

²⁹ Juk Dievas pažemina išdidžiuosius,

bet išgelbsti kukliuosius.

³⁰ Net kaltąjį jis gelbės;

dėl savo rankų švarumo jis bus išgelbėtas.“