¹ Tada Cofaras Naamatietis atsakydamas tarė:

² „Mano mintys verčia į tai atsakyti,

todėl tiesiog nekantrauju.

³ Girdžiu priekaištą, kuris mane užgauna,

bet žinau, kaip tau atsakyti.

⁴ Argi nežinai, jog nuo senovės,

nuo to laiko, kai žemėje buvo sukurtas žmogus,

⁵ nedorėlių laimė trumpa

ir nusidėjėlių džiaugsmas ­ tik akimirka?

⁶ Net jeigu ūgiu dangų pasiektų

ir galva debesis liestų,

⁷ jis pražus amžinai kaip dulkės.

Tie, kurie jį pažinojo, klaus: ‘Kur jis dabar?’

⁸ Kaip sapnas išnyks nedorėlis, ir jo neberasi,

jis bus nuvytas kaip nakties regėjimas.

⁹ Akis, kuri jį matydavo, daugiau jo nebematys,

niekada nebeišvys jo savo buveinėje.

¹⁰ Vargšams atsiteisti turės jo sūnūs,

jų rankos sugrąžins jo turtus.

¹¹ Jo kaulai, kadaise pilni jaunystės jėgų,

atguls su juo į dulkes.

¹² Nors blogis jam saldus,

nors jis ir laiko jį paslėpęs po liežuviu,

¹³ nors ir nenori jo atsisakyti

ir visa laiko savo burnoje,

¹⁴ maistas jo pilve keičiasi

ir pavirsta angių tulžimi.

¹⁵ Turtus nedorėlis prarijo ir vėl išvemia;

Dievas priverčia juos išvemti iš pilvo.

¹⁶ Angių nuodus nedorėlis čiulpia,

ir gyvatės geluonis jį gelia.

¹⁷ Ne jam matyti aliejaus upes,

medumi ir pienu tekančius srautus.

¹⁸ Jis turės grąžinti savo triūso vaisius,

jų neparagavęs; savo verslo pelnu jis nepasinaudos.

¹⁹ Juk jis engdavo ir blogai elgdavosi su vargšais,

užgrobdavo namus, kurių nebuvo statęs.

²⁰ Nors jis buvo gobšus be soties,

turtais savęs neišgelbės.

²¹ Kadangi niekas neišvengė jo gobšumo,

jo laimė neišsilaikys.

²² Kai tik turės visko, ko nori,

užklups jį skurdas, apniks visokios nelaimės.

²³ Tevalgo jis viską, ką tik nori!

Dievas siunčia jam savo pykčio liepsnas,

leidžia į jį strėlių lietų.

²⁴ Bėgdamas nuo geležies kalavijo,

jis bus pervertas strėlės smaigalio.

²⁵ Iš jo nugaros kyšo strėlė,

blizgantis strėlės smaigalys pervėrė tulžį.

Apims jį siaubas,

²⁶ visiška tamsybė jo laukia,

žmogaus neįžiebta ugnis jį prarys.

²⁷ Dangus atidengs jo kaltę,

ir žemė prieš jį stosis piestu.

²⁸ Potvynis nuneš jo namus vandens srautais,

kurie teka Dievo rūstybės dieną.

²⁹ Tokia Dievo duota dalis nedoram žmogui,

toks jam skirtas Dievo paveldas.“