¹ Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: ² „Neimk sau žmonos ir neturėk nei sūnų, nei dukterų šioje vietoje, ³ nes VIEŠPATS taip kalbėjo apie sūnus ir dukteris, kurie gims šioje vietoje, ir apie motinas, kurios juos pagimdys, ir apie tėvus, iš kurių jie gims šiame krašte: ⁴ jie mirs baisia mirtimi! Neapraudoti ir nepalaidoti jie gulės kaip mėšlas dirvoms tręšti. Kalavijas ir badas juos sudoros. Jų lavonais mis padangių paukščiai ir laukų žvėrys.“

⁵ Taip kalba VIEŠPATS: „Neužeik į namus, kur gedima, nedalyvauk jų raudoje, nereikšk jiems užuojautos, nes aš atėmiau iš šios tautos savo ramybę, ­ tai VIEŠPATIES žodis, ­ atėmiau malonę ir pasigailėjimą. ⁶ Didžiūnai ir varguoliai mirs šiame krašte be laidotuvių ir be raudų. Niekas dėl jų nei draskysis iki kraujo, nei galvą skusis. ⁷ Nebus, kas laužytų duoną su liūdinčiu, idant liūdesyje dėl mirusio jį paguostų, nebus, kas pripiltų jam paguodos taurę, kad galėtų išgerti net tėvo ar motinos netekęs.

⁸ Nekelk kojos į namus, kur žmonės puotauja, nesėsk su jais už stalo valgyti ir gerti.“ ⁹ Taip kalba Galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas: „Štai jūsų akyse ir jūsų dienomis nutildysiu šioje vietoje linksmybės ir džiaugsmo garsus, jaunikio ir nuotakos balsus.

¹⁰ Kai paskelbsi visa tai šiai tautai ir kai jie ims klausinėti: ‘Kodėl VIEŠPATS nutarė mus taip baisiai bausti? Kuo mes nusikaltome? Kokia mūsų nuodėmė, kuria nusidėjome VIEŠPAČIUI, mūsų Dievui?’ ­ ¹¹ tu jiems atsakysi: ‘Todėl, kad jūsų tėvai mane paliko, ­ tai VIEŠPATIES žodis. ­ Jie sekė svetimus dievus, jiems tarnavo ir juos garbino, o mane paliko ir nesilaikė mano Įstatymo. ¹² Bet jūs, savo ruožtu, elgėtės blogiau negu jūsų tėvai. Taip! Pasižiūrėkite į save: visi kaip vienas elgiatės pagal savo nedoros širdies palinkimus, atsisakydami manęs klausyti. ¹³ Išvarysiu jus iš šito krašto į šalį, kurios nei jūs, nei jūsų tėvai nepažinojo. Ten dieną naktį tarnausite kitiems dievams, nes aš tikrai jūsų daugiau nebepasigailėsiu.’

¹⁴ Tačiau štai ateina dienos, ­ tai VIEŠPATIES žodis, ­ kai nebebus sakoma: ‘Kaip gyvas VIEŠPATS, kuris išvedė izraelitus iš Egipto žemės!’ ­ ¹⁵ bet mieliau bus tariama: ‘Kaip gyvas VIEŠPATS, kuris išvedė Izraelio vaikus iš Šiaurės krašto ir iš visų kraštų, kuriuose buvo juos išblaškęs.’ Parvesiu juos atgal į jų žemę, kurią daviau jų tėvams.

¹⁶ Štai siunčiu daug žvejų, ­ tai VIEŠPATIES žodis, ­ kad juos sužvejotų. Paskui pasiųsiu daug medžiotojų, kad juos sumedžiotų visuose kalnuose bei kalvose ir visų uolų urvuose. ¹⁷ Visi jų keliai man prieš akis, nuo manęs jie negali pasislėpti, jų kaltė negali būti nuslėpta nuo mano akių. ¹⁸ Atlyginsiu už jų kaltę ir nuodėmę dvigubai, nes jie suteršė mano kraštą šlykščiais savo stabų griaučiais ir pripildė mano paveldą savo netikrų dievų.“

¹⁹ VIEŠPATIE, mano stiprybe, mano tvirtove,

mano priebėga pavojaus dieną!

Tautos pas tave ateis nuo žemės pakraščių ir tars:

„Mūsų tėvų palikimas ­ vien apgaulė,

tušti stabai ­ niekam nenaudingi.

²⁰ Argi gali žmogus pasidaryti sau dievų?

Ne! Tai ne dievai!“ ­ ²¹ „Tad žiūrėk! Aš juos pamokysiu,

visiems laikams jiems parodysiu

savo ranką ir savo galybę,

kad jie žinotų, jog mano vardas yra VIEŠPATS.