1 Judita puolė kniūbsčia ant žemės, pelenais apsibarsčiusi galvą, ir atidengė ašutinę, kuria buvo apsivilkusi. Tuo pačiu metu, kai Viešpaties Namuose Jeruzalėje buvo atnašaujama vakarinė smilkalų auka, Judita garsiai šaukėsi Viešpaties, tardama: 2 „Viešpatie, mano protėvio Simeono Dieve! Tu padavei jam į ranką kalaviją, kad atkeršytų svetimtaučiams, niekšiškai atsegusiems mergelės diržą, begėdiškai apnuoginusiems jos šlaunis ir jos užgaulei išniekinusiems kūną[i1]. Juk tu buvai pasakęs: ‘Taip nedaroma!’ Bet jie taip padarė. 3 Už tai atidavei jų valdovus mirčiai, sutepei jų krauju tą lovą, kurioje jie gulėjo apgauti, tą pačią jų užgaulės gėdą jutusią lovą; paguldei vergus drauge su didžiūnais ir didžiūnus su jų tarnais. 4 Atidavei jų žmonas prievartauti, jų dukteris imti į nelaisvę ir visą jų grobį padalyti savo mylimiems vaikams, kurie tau degė uolumu, bjaurėjosi savo kraujo suteršimu ir šaukėsi tavo pagalbos. O Dieve, mano Dieve, išklausyk ir manęs, našlės! 5 Juk tu atsakingas už šiuos įvykius ir už tai, kas pirma įvyko, ir už tai, kas po to buvo. Tu sumanei, kas vyksta dabar ir kas bus ateityje. Kas yra įvykę, tu turėjai mintyje. 6 Dalykai, kuriuos sumanei, ateina, sakydami: ‘Štai mes!’ Juk visi tavo keliai paruošti iš anksto, ir tavo nuosprendis duotas numatant. 7 Štai asirai, milžiniškos pajėgos, didžiuojasi savo arkliais ir raiteliais, giriasi savo pėstininkų jėga, pasitiki skydu ir ietimi, lanku ir svaidykle! Jie nežino, kad tu, Viešpats, triuškini kovos gretas. 8 Viešpats yra tavo vardas!’ Sutriuškink jų jėgą savo galybe ir savo pykčiu sunaikink jų smurtą, nes jie ketina išniekinti tavo šventyklą, suteršti Padangtę, kurioje gyvena tavo garbingas vardas, ir nukirsti kalaviju tavo aukuro ragus. 9 Pasižiūrėk į jų įžūlumą ir išliek jiems ant galvų savo pyktį. Duok man, našlei, stiprią ranką, kad įvykdyčiau, ką ketinu. 10 Mano lūpų apgaule paguldyk vergą su valdovu ir valdovą su tarnu. Jų įžūlumą palaužk moters ranka! 11 Tavo jėgą sudaro ne skaičiai, ir tavo galybė remiasi ne galingais vyrais. Tu esi kukliųjų Dievas, engiamųjų pagalba, silpnųjų gynėjas, apleistųjų prieglauda, žmonių be vilties išgelbėtojas. 12 Maldauju, maldauju, mano tėvo Dieve, Izraelio paveldo Dieve, dangaus ir žemės Viešpatie, vandenų Kūrėjau, visos kūrinijos Karaliau, išklausyk mano maldą! 13 Padaryk, kad mano žodžiai ir apgaulė taptų žaizda ir rykšte turintiems tokius nuožmius užmojus prieš tavo Sandorą, prieš tavo šventuosius Namus, prieš Siono kalną ir tavo vaikų paveldėtus namus. 14 Parodyk kiekvienai tautai ir kiekvienai giminei, kad tu esi Viešpats Dievas visos galybės ir jėgos ir kad nėra kito, ginančio Izraelio tautą, tik tu vienas!“ | 
