¹ [Choras:] Sukis, sukis, mergaite

iš Šulamo!

Sukis, sukis,

kad galėtume į tave pasižiūrėti!

[Jis:] Kodėl norite pasižiūrėti į Šulamo mergaitę,

šokančią tarp dviejų šokėjų eilių?

² [Choras:] Kokios grakščios tavo kojos, apautos sandalais,

didžiūno dukterie!

Tavo dailios šlaunys ­ tarsi brangakmeniai,

meistro rankų darbas.

³ Tavo klonis ­ tarsi apvali taurė,

visuomet kupina vyno.

Tavo liemuo ­ tarsi kviečių pėdas,

apkaišytas lelijomis.

⁴ Tavo krūtys ­ tarsi du stirniukai,

gazelės dvyniai.

⁵ Tavo kaklas ­ tarsi dramblio kaulo bokštas.

Tavo akys ­ tarsi Hešbono tvenkiniai

prie Bat Rabimo vartų.

Tavo nosis ­ tarsi Libano bokštas,

žvelgiantis Damasko link.

⁶ Tavo galva iškili kaip Karmelis,

tavo plaukų sruogos ­ tarsi purpuras;

jų kasos karalių padaro belaisvį.

⁷ [Jis:] Kokia tu graži, kokia maloni!

O meile, mano džiaugsme!

⁸ Esi daili kaip palmė,

o tavo krūtys kaip kekės.

⁹ Tariau: „Įlipsiu į palmę,

įsitversiu į jos šakas.“

Tebūna tavo krūtys kaip vynuogių kekės,

tavo alsavimas tarsi obuolių dvelkimas,

¹⁰ o tavo lūpos kaip geriausias vynas!

[Ji:] Teteka vynas švelniai~ mano mylimajam,

srovendamas pro lūpas ir dantis!

¹¹ Aš priklausau mylimajam,

ir jis manęs geidžia.

¹² Eikš, mano mylimasis, skubėkime į laukus,

apsinakvokime kaime!

¹³ Eikime anksti į vynuogynus,

pažiūrėkime, ar vynmedžiai jau išsprogę,

ar jų žiedai jau užsimezgę,

ar granatmedžiai jau pražydę.

Ten savo meilę tau dovanosiu.

¹⁴ Mandragora jau kvepia,

geriausi vaisiai ­ prie mūsų durų;

tau juos išsaugojau, mano mylimasis,

šviežius ir džiovintus.