1 Saliamono Giesmių giesmė. 2 [Ji:] Tebučiuoja jis mane savo lūpomis! Juk tavo meilė malonesnė negu vynas, 3 negu tavo brangiojo aliejaus kvapas! Tavo vardas palieti kvepalai, užtat tave mergaitės myli. 4 Pasiimk mane! Skubėkime! Vesk mane, karaliau, į savo kambarius. [Choras:] Tavimi mes džiaugsimės ir linksminsimės, skonėsimės tavo meile labiau negu vynu. Tave mylintys teisingai daro! 5 [Ji:] Esu juodbruvė, bet graži, o Jeruzalės dukterys, kaip Kedaro palapinės, kaip Saliamono palapinių dangos! 6 Nežiūrėkite iš aukšto į mane, kad aš tamsiaveidė; tai saulė mane įdegino. Mano motinos sūnūs supyko ant manęs ir padarė mane vynuogynų prižiūrėtoja. Savo pačios vynuogyno neprižiūrėjau. 7 Pasakyk man, mano tikroji meile, kur ganai savo kaimenę, kur guldai ją vidudienį poilsio, kad nebereikėtų man daugiau klaidžioti kaip bastūnei palei tavo draugų kaimenes. 8 [Choras:] Jeigu tu nežinai vietos, o gražiausia iš moterų, tai eik avių pėdomis ir ganyk savo ožiukus šalia piemenų palapinių. 9 [Jis:] Tu, mano meile, panaši į kumelaitę tarp faraono kovos vežimų. 10 Žavūs tavo skruostai puošti pintomis grandinėlėmis, o tavo kaklas karoliais. 11 Iš aukso nukalsim tau grandinėles, išpuošime jas sidabru. 12 [Ji:] Kol karalius ilsisi savo kambary, mano nardas pripildo orą kvepėjimo. 13 Mano mylimasis man miros ryšulėlis, prigludęs tarp mano krūtų. 14 Mano mylimasis man henos žiedų puokštė En Gedžio vynuogių soduose. 15 [Jis:] Kokia tu graži, mano mylimoji, kokia tu graži, tavo akys kaip balandžių! 16 [Ji:] Koks tu gražus, mano mylimasis, iš tikrųjų gražus! Mūsų guolis pavėsinėje; 17 sijos mūsų namų iš kedrų, o gegnės iš kiparisų. | 
