BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2022 01 22 Šeštad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LBD ekumeninis leidimas 1999 m. (Biblija RK_E1999)

Barucho knygaSkyrius: 6

 Barucho knyga
  
 Jeremijo laiškas
  
Bar 6

1 Nuorašas laiško, Jeremijo siųsto belaisviams, kurie turėjo būti babiloniečių karaliaus išvaryti į Babiloną, ir skelbiančio jiems, ką Dievas jam įsakė.

Už nuodėmes, kuriomis nusidėjote Dievui, babiloniečių karaliaus Nebukadnecaro esate išvaromi kaip belaisviai į Babiloną. 2 Pasiekę Babiloną, išbūsite ten daug metų, ilgą laiką ­ septynias kartas. Po to parvesiu jus iš ten ramybėje. 3 O dabar Babilone matysite ant žmonių pečių nešamus dievus, padirbtus iš sidabro, aukso ir medžio, keliančius pagonims baimę. 4 Būkite budrūs! Nepasidarykite panašūs į pagonis ir nė kiek nebijokite jų dievų, 5 matydami minią prieš juos arba už jų puolant kniūbsčią. Verčiau sakykite sau: „Tu, Viešpatie, turi būti garbinamas!“ 6 O mano angelas su jumis, jis jūsų gyvasties sargas.

7 Juk jų liežuvis nulygintas dailidės, o jie patys aptraukti auksu ir sidabru, tačiau apgaulingi ir negalintys kalbėti. 8 Tarsi mergaitei, mėgstančiai puošmenis, žmonės atneša aukso 9 ir pina vainikus savo dievų galvoms. Kartais kunigai pasiima sidabrą ir auksą nuo savo dievų ir sunaudoja patys, net duoda dalį jo kekšėms prieangyje. 10 Šiuos dievus iš sidabro, aukso ir medžio jie aprengia drabužiais tarsi žmones, tačiau anie nei nuo rūdžių, nei nuo kandžių išsigelbėti negali. 11 Apvilkus juos purpuro drabužiu, vis dėlto reikia nušluostyti nuo jų veido šventyklos dulkes, kurios ten tirštai nusėda. 12 Kiekvienas turi skeptrą, kaip srities valdovas, tačiau nepajėgia nubausti mirtimi to, kas jį užgauna. 13 Kiekvienas laiko dešinėje kirvį ar durklą, tačiau nepajėgia pats išsigelbėti nuo karo ar plėšikų. 14 Tad aišku, kad tai jokie dievai. Todėl nebijokite jų!

15 Kaip molio puodas, žmogaus sudaužytas, niekam nebėra naudingas, taip ir jų dievai, pastatyti jų šventyklose. 16 Pilnos jų akys dulkių nuo praeinančių žmonių kojų. 17 Kaip visur užrakinamos durys žmogui, kuris nusikalto karaliui ir nuteistas mirti, taip kunigai apsaugo šventyklas vartais, užraktais ir velkėmis, kad jų neišneštų plėšikai. 18 Jiems jie uždega daugiau lempų negu sau patiems, bet dievai negali nė vieno jų matyti. 19 Jie lyg šventyklos sienojai, kurie, kaip sakoma, sugraužiami iš vidaus. Nors iš žemės atšliaužusios kinivarpos sugraužia juos ir jų apdarus, jie nieko nejaučia. 20 Jų veidai pajuodę nuo šventyklos dūmų. 21 Ant jų kūno ir galvos tupia šikšnosparniai, kregždės bei visokie paukščiai bei laipioja katės. 22 Tad žinokite, kad tai ne dievai, ir nebijokite jų!

23 Net auksas, kuriuo jie aptraukti dėl grožio, žiba tik tuomet, kai kas nors nuvalo jų paviršių. Netgi kai buvo liejami, jie nejautė nieko. 24 Kad ir kiek būtų už juos sumokėta, gyvybės alsavimo jie neturi. 25 Kadangi jie be kojų, žmonės turi juos nešioti ant pečių, šitaip visiems parodydami jų niekybę. Ir juos garbinantieji turi gėdytis, nes parpuolę ant žemės, anie patys nebegali atsikelti. 26 Jie negali patys pajudėti, jei kas juos ir pastato, negali patys atsistoti, jei parpuola. Atnašos dedamos šalia jų tarsi šalia mirusiųjų. 27 Jų kunigai uždarbiauja, pardavinėdami atnašas savo naudai. Net jų žmonos susūdo dalį mėsos sau, bet nesidalija niekuo nei su vargšais, nei su ligoniais. 28 Moterys savo kraujoplūdžių metu ir gimdyvės liečia jų atnašas. Tad, žinodami, kad tai ne dievai, ­ nebijokite jų.

29 Kaipgi jie gali būti vadinami dievais? Juk net moterys aukoja atnašas tiems dievams iš sidabro, aukso ir medžio! 30 Jų šventyklose kunigai tupi nuplyšusiais drabužiais, nukirptais plaukais bei barzdomis ir nedengtomis galvomis. 31 Jie šaukia ir rėkia savo dievų akivaizdoje, kaip kiti daro šermenyse. 32 Kunigai ima kai ką iš dievų drabužių ir apvelka jais savo žmonas ir vaikus. 33 Patyrę iš ko nors ką pikta ar gera, jie negali už tai atsilyginti; jie negali padaryti žmogaus karaliumi nei jo nušalinti. 34 Panašiai jie niekam negali duoti nei turtų, nei pinigų. Jei kas, davęs jiems įžadą, neištesės, jie negali iš jo išreikalauti. 35 Jie negelbsti žmogaus nuo mirties nei vaduoja silpnąjį iš galingojo. 36 Aklam žmogui jie nesugrąžina regėjimo, ir negelbsti žmogaus, esančio bėdoje. 37 Jie nei našlės pasigaili, nei našlaičiui padeda. 38 Šie mediniai dievai, aptraukti sidabru ir auksu, panašūs į atkirstus nuo kalno akmenis. Jų garbintojai bus sugėdinti. 39 Tad kaip galima manyti ar tvirtinti, kad jie yra dievai?

40 Net patys chaldėjai jų negerbia. Užtikę kurčnebylį, negalintį kalbėti žmogų, jie tempia jį prie Belio ir reikalauja,kad dievas prakalbėtų, tarsi tas žmogus suprastų. 41 Patys jie nepajėgia apsigalvoti ir palikti šių dievų, nes stokoja supratimo. 42 O jų moterys, apsijuosusios virvelėmis, sėdi pakelėse, degindamos sėlenas vietoj smilkalų. 43 Kuri nors iš jų, pasirinkta kokio praeivio, sugula su juo ir šaiposi iš savo kaimynės, kad toji nebuvo taip pagerbta kaip ji ir kad jos virvelė tebėra nepertraukta[i1]. 44 Visa, kas daroma su anais dievais, yra apgaulė. Tad kaip galima manyti ir tvirtinti, kad jie dievai?

45 Jie padaryti dailidžių bei auksakalių ir tėra tik tai, kuo šie amatininkai norėjo, kad jie būtų. 46 Juos dirbantieji patys ilgai negyvena. Kaipgi gali jų padirbti daiktai būti dievai? 47 Jie savo įpėdiniams paliko apgaulę ir gėdą. 48 Juk, kai karas ar nelaimės juos užklumpa, kunigai tariasi tarpusavyje, kur pasislėpti drauge su jais. 49 Tad kaip gali kas nors nesuvokti, kad tai jokie dievai, jei jie patys nepajėgia apsisaugoti nuo karo ar nelaimių? 50 Juk jie iš medžio, aptraukti auksu ir sidabru! Ilgainiui jie taps žinomi kaip apgaulė. Visoms tautoms ir karaliams bus aišku, kad jie ne dievai, o žmogaus rankų dirbiniai ir jie neturi jokios dieviškos galios.

51 Kam gi dar neaišku, kad jie ne dievai? 52 Krašto karaliaus jie nepaskiria, ir žmonėms lietaus neduoda. 53 Nė savo pačių teisių jie negina ir neatgauna, kas buvo neteisėtai paimta, nes yra bejėgiai. Jie tarsi varnos tarp dangaus ir žemės. 54 Juk kilus gaisrui šių medinių auksu ir sidabru aptrauktų dievų šventykloje, kunigai, tiesa, bėga ir išsigelbsti, o patys dievai sudega ugnyje drauge su sienojais. 55 Pasipriešinti karaliui ar priešams jie negali. 56 Tad kaip galima įsivaizduoti ar manyti, kad jie yra dievai?

57 Nei nuo vagių, nei nuo plėšikų, šie mediniai sidabru ir auksu aptraukti dievai neišsigelbsti. Vagys nuo jų jėga nulupa auksą bei sidabrą ir pabėga su drabužiais, kuriais jie buvo apvilkti. O jie negali net sau pagelbėti. 58 Kur kas geriau būti karaliumi, rodančiu drąsą, ar namų apyvokai reikalingu indu, kuriuo giriasi jo savininkas, negu šiais netikrais dievais; geriau būti namų durimis, kurios saugo visa, kas viduje, negu šiais netikrais dievais; geriau būti mediniu stulpu karaliaus rūmuose, negu šiais netikrais dievais! 59 Juk saulė, mėnulis ir žvaigždės, būdami šviesūs ir atlikdami skirtą tarnybą, elgiasi klusniai. 60 Panašiai ir žaibas, kai švysteli, būna gražus pasižiūrėti, taip pat ir vėjas, pučiantis kiekviename krašte. 61 Ir debesys, kai Dievas jiems įsako plaukti viršum visos žemės, vykdo, kas įsakyta, 62 ir ugnis, pasiųsta iš aukštybių deginti kalnų ir miškų, daro, kas paliepta. Šie netikri dievai neprilygsta jiems nei grožiu, nei galybe, 63 todėl neįtikėtina ir negali būti tvirtinama, kad jie yra dievai. Jie nei teisingumą įgyvendina, nei žmogui gera padaro. 64 Tad, žinodami, kad tai ne dievai, nebijokite jų!

65 Ir karalių jie negali nei prakeikti, nei palaiminti. 66 Tautoms ženklų dangaus skliaute jie nerodo, kaip saulė nespindi, kaip mėnulis nešviečia. 67 Gyvuliams geriau negu jiems, nes, bėgdami į pastogę, jie gali savimi pasirūpinti. 68 Taigi nėra nė mažiausio įrodymo, kad tai dievai, todėl nebijokite jų!

69 Juk kaip baidyklė agurkų darže nieko neišsaugo, taip ir mediniai auksu bei sidabru aptraukti dievai. 70 Lygiai kaip erškėčių krūmas sode, ant kurio tupia visokiausi paukščiai, arba kaip į patamsį numestas lavonas yra jų mediniai sidabru ir auksu aptraukti dievai. 71 Iš sudūlėjusio ant jų purpuro ir lino galima pažinti, kad tai jokie dievai. Galop ir jie patys sudūlės ir taps krašto gėda. 72 Juo geriau teisiam, stabų neturinčiam žmogui, nes gėda jo nepalies.

  
Išnašos:
1Bar 6,43: Užuomina apie babiloniečių moterų apeiginės prostitucijos pareigą.
  
Bibliografiniai duomenys:

BIBLIJA arba ŠVENTASIS RAŠTAS. Ekumeninis leidimas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.

© Lietuvos Biblijos draugija, 1999
© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1999. Išsamiai apie leidimą >>

Barucho knygaSkyrius: 6