¹ Saulius pritarė Stepono nužudymui. Aną dieną prasidėjo didelis Jeruzalės Bažnyčios persekiojimas. Visi, išskyrus apaštalus, išsisklaidė Judėjos ir Samarijos apylinkėse.

² Dievobaimingi vyrai palaidojo Steponą ir labai jį apraudojo.

³ O Saulius stengėsi išnaikinti Bažnyčią, naršydamas po namus, suiminėdamas vyrus ir moteris ir siųsdamas juos į kalėjimą.

Pilypas Samarijoje

⁴ Tuo tarpu išblaškytieji keliaudami skelbė gerosios naujienos žodį. ⁵ Pilypas nuvyko į Samarijos miestą ir ėmė skelbti gyventojams Mesiją. ⁶ Minios vieningai klausėsi Pilypo žodžių, nes ne tik girdėjo, bet ir matė daromus stebuklus. ⁷ Iš daugelio apsėstųjų, baisiai šaukdamos, išeidavo netyrosios dvasios. Buvo išgydyta daug paralyžiuotųjų ir luošių. ⁸ Taigi didelis džiaugsmas pasklido po tą miestą.

Simonas burtininkas

⁹ Mieste buvo vienas žmogus, vardu Simonas; jis vertėsi žyniavimu, stebindamas Samarijos gyventojus ir girdamasis esąs didis. ¹⁰ Ir visi ­ nuo mažo iki didelio ­ prie jo šliejosi ir sakė: „Jis yra Dievo galybė, vadinama ‘Didžioji’.“ ¹¹ Žmonės prie jo šliejosi, nes per ilgesnį laiką buvo apsukęs jiems galvas savo kerais. ¹² Bet, patikėję Pilypu, skelbiančiu Dievo karalystės gerąją naujieną ir Jėzaus Kristaus vardą, ėmė krikštytis vyrai ir moterys. ¹³ Simonas taip pat įtikėjo ir pasikrikštijęs visur sekė paskui Pilypą. Jis buvo apstulbintas, matydamas nepaprastus ženklus ir didžius stebuklus, kurie dėjosi jo akivaizdoje.

¹⁴ Apaštalai Jeruzalėje, išgirdę, jog Samarija priėmė Dievo žodį, nusiuntė tenai Petrą ir Joną. ¹⁵ Šie atvyko ir ėmė melstis už samariečius, kad jie gautų Šventąją Dvasią. ¹⁶ Mat ji dar nebuvo nė vienam jų nužengusi, ir jie tebuvo pakrikštyti Viešpaties Jėzaus vardu. ¹⁷ Tuomet apaštalai dėjo ant jų rankas, ir tie gavo Šventąją Dvasią.

¹⁸ Pamatęs, kad apaštalų rankų uždėjimu teikiama Dvasia, Simonas pasiūlė jiems pinigų ir prašė: ¹⁹ „Duokite ir man tą galią, kad, kam uždėsiu rankas, gautų Šventąją Dvasią.“ Bet Petras tarė jam: ²⁰ „Kad tu pražūtum su savo sidabru, jei sumanei už pinigus nusipirkti Dievo dovaną! ²¹ Šitame dalyke tu negali turėti nė mažiausios dalies, nes tavo širdis Dievo akivaizdoje neteisi. ²² Verčiau apgailėk šią savo nedorybę ir melsk Viešpatį; gal jis atleis tavo širdies paklydimą. ²³ Kaip matau, esi pilnas tulžies ir surakintas nedorybės.“ ²⁴ Simonas atsakė: „Melskite už mane Viešpatį, kad manęs neištiktų, ką jūs pasakėte.“

²⁵ O jie, paliudiję ir apsakę Dievo žodį, pasuko atgal į Jeruzalę, pakeliui skelbdami gerąją naujieną daugelyje Samarijos kaimų.

Pilypas pakrikštija etiopą

²⁶ Viešpaties angelas prabilo į Pilypą ir pasakė: „Kelkis ir nueik vidurdienį^[i1] prie vieškelio, kuris eina iš Jeruzalės į Gazą. Jis visiškai tuščias.“ ²⁷ Susiruošęs jis išėjo. Ir štai bevažiuojąs etiopas eunuchas, Etiopijos karalienės Kandakės dvariškis, viso jos iždo valdytojas. Jis buvo atvykęs į Jeruzalę pasimelsti, ²⁸ o dabar keliavo namo ir, sėdėdamas savo vežime, skaitė pranašą Izaiją. ²⁹ Dvasia tarė Pilypui: „Prieik ir laikykis greta šito vežimo.“ ³⁰ Pribėgęs Pilypas išgirdo eunuchą skaitant pranašą Izaiją ir paklausė: „Ar ir supranti, ką skaitąs?“ ³¹ Šis atsiliepė: „Kaip galiu suprasti, jei man niekas nepaaiškina?!“ Ir jis pakvietė Pilypą lipti į vežimą ir sėstis šalia. ³² Rašto skirsnis, kurį jis ką tik skaitė, skelbė:

Kaip avis jis buvo vedamas į pjovyklą,

ir kaip ėriukas, kuris tyli kerpamas,

jis neatvėrė savo lūpų.

³³ Jis liko pažemintas, todėl nebuvo nuteistas.

Kas apsakys jo giminę,

jeigu jo gyvenimas žemėje buvo nutrauktas?!

³⁴ Eunuchas paklausė Pilypą: „Prašom paaiškinti, apie ką čionai pranašas kalba? Apie save ar apie ką kitą?“ ³⁵ Tuomet, atvėręs lūpas ir pradėjęs nuo to skirsnio, Pilypas jam paskelbė gerąją naujieną apie Jėzų.

³⁶ Keliaudami toliau, jie privažiavo vandenį. „Štai vanduo, ­ tarė eunuchas, ­ kas gi kliudo man pasikrikštyti?“^{[i2] 38} Jis paliepė sustabdyti vežimą, ir jie abudu ­ Pilypas ir eunuchas ­ įbrido į vandenį. Pilypas jį pakrikštijo. ³⁹ Išėjus iš vandens, Viešpaties Dvasia pagavo Pilypą. Eunuchas daugiau jo nebematė, tik džiūgaudamas traukė savo keliais. ⁴⁰ O Pilypas atsidūrė Azote^[i3]; iš ten keliaudamas skelbė gerąją naujieną visuose miestuose ir taip atvyko į Cezarėją.