¹⁴ Mes žinome, kad įstatymas yra dvasiškas, o aš esu kūniškas, parduotas nuodėmės valdžion. ¹⁵ Aš net neišmanau, ką darąs, nes darau ne tai, ko noriu, bet tai, ko nekenčiu. ¹⁶ O jei darau, ko nenoriu, tai pripažįstu, jog įstatymas geras. ¹⁷ Tada jau nebe aš tai darau, bet manyje gyvenanti nuodėmė. ¹⁸ Aš žinau, kad manyje, tai yra mano kūne, negyvena gėris. Mat gero trokšti sugebu, o padaryti ­ ne. ¹⁹ Aš nedarau gėrio, kurio trokštu, o darau blogį, kurio nenoriu. ²⁰ O jeigu darau, ko nenoriu, tai nebe aš tai įvykdau, bet manyje gyvenanti nuodėmė.

²¹ Taigi randu tokį įstatymą, kad, kai trokštu padaryti gera, prie manęs prilimpa bloga. ²² Juk kaip vidinis žmogus aš žaviuosi Dievo įstatymu. ²³ Deja, savo kūno nariuose jaučiu kitą įstatymą, kovojantį su mano proto įstatymu. Jis paverčia mane belaisviu nuodėmės įstatymo, glūdinčio mano nariuose. ²⁴ Vargšas aš žmogus! Kas mane išvaduos iš šito mirtingo kūno! ²⁵ Bet dėkui Dievui ­ per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų! Taigi aš pats protu tarnauju Dievo įstatymui, o kūnu ­ nuodėmės įstatymui.

¹ Taigi dabar nebėra pasmerkimo tiems, kurie yra Kristuje Jėzuje. ² Juk gyvybę teikiančios Dvasios įstatymas Kristuje Jėzuje išvadavo tave iš nuodėmės ir mirties įstatymo. ³ O ko įstatymas nepajėgė, nes buvo kūno nusilpnintas, tai įvykdė Dievas. Jis atsiuntė savo Sūnų nuodėmingo kūno pavidalu ir nuodėmei įveikti pasmerkė nuodėmę kūne, ⁴ kad įstatymo reikalavimai išsipildytų mumyse, gyvenančiuose ne pagal kūną, bet pagal Dvasią.

⁵ Kurie gyvena pagal kūną, tie rūpinasi kūno reikalais, o kurie gyvena pagal Dvasią ­ Dvasios reikalais. ⁶ Kūno rūpesčiai veda į mirtį, o Dvasios rūpesčiai ­ į gyvenimą ir ramybę. ⁷ Kūno rūpesčiai priešiški Dievui; jie nepaklūsta Dievo įstatymui ir net negali paklusti. ⁸ Kas gyvena kūniškai, negali patikti Dievui.