¹ Ką gi sakysime? Gal mums pasilikti nuodėmėje, kad gausėtų malonė? ² Nieku būdu! Mirę nuodėmei, kaipgi toliau gyventume joje? ³ Argi nežinote, jog mes visi, pakrikštytieji Kristuje Jėzuje, esame pakrikštyti jo mirtyje?^{[i1] 4} Taigi krikštu mes esame kartu su juo palaidoti mirtyje, kad kaip Jėzus buvo prikeltas iš numirusių Tėvo šlovinga galia, taip ir mes pradėtume gyventi atnaujintą gyvenimą.

⁵ Jei esame suaugę su jo mirties paveikslu, tai būsime suaugę ir su prisikėlimo. ⁶ Mes žinome, jog mūsų senasis „aš“ yra nukryžiuotas kartu su juo, kad būtų sunaikintas nuodėmės kūnas ir kad daugiau nebevergautume nuodėmei. ⁷ Juk kas miręs, tas išvaduotas iš nuodėmės.

⁸ Jeigu esame mirę su Kristumi, tikime ir gyvensią su juo. ⁹ Mes žinome, kad prikeltas iš numirusių Kristus daugiau nebemiršta; mirtis jam nebeturi galios. ¹⁰ Kad jis numirė, tai numirė nuodėmei kartą visiems laikams, o kad gyvena ­ gyvena Dievui. ¹¹ Taip ir jūs laikykite save mirusiais nuodėmei, o gyvais Dievui Kristuje Jėzuje.

Nebevergauti nuodėmei

¹² Taigi tegu nebeviešpatauja jūsų mirtingame kūne nuodėmė, kad vėl nepasiduotumėte jo geismams. ¹³ Ir neduokite nuodėmei savo kūno narių kaip nedorybės ginklu, bet paveskite Dievui save kaip iš mirusiųjų atgijusius, ir savo narius ­ kaip teisumo ginklus. ¹⁴ Jumyse nebeviešpataus nuodėmė; jūs ne įstatymo, bet malonės galioje.

¹⁵ Tai ką gi? Gal darysime nuodėmes, jei esame ne įstatymo, bet malonės valdžioje?! Nieku būdu! ¹⁶ Argi nežinote, kad, pasiduodami kam nors vergiškai tarnauti, jūs iš tiesų tampate vergais to, kurio klausote, ar tai būtų nuodėmė, vedanti į mirtį, ar klusnumas, vedantis į teisumą. ¹⁷ Ačiū Dievui, kad, buvę nuodėmės vergais, jūs iš širdies paklusote tam mokslo pavyzdžiui, kuriam buvote pavesti, ¹⁸ ir, išvaduoti iš nuodėmės, tapote teisumo vergais. ¹⁹ Aš kalbu kaip žmonėms įprasta, atsižvelgdamas į jūsų kūnišką silpnumą. Kaip buvote atidavę savo kūno narius vergauti netyrumui ir nedorybei, kad elgtumėtės nedorai, taip dabar atiduokite savo narius tarnauti teisumui, kad taptumėte šventi.

²⁰ Būdami nuodėmės vergai, jūs buvote nepriklausomi nuo teisumo. ²¹ Bet kokią naudą turėjote tuomet iš to, ko dabar gėdijatės? Juk anų dalykų galas ­ mirtis. ²² O dabar, išvaduoti iš nuodėmės ir tapę Dievo tarnais, jūs turite kaip vaisių šventumą ir kaip baigtį ­ amžinąjį gyvenimą. ²³ Atpildas už nuodėmę ­ mirtis, o Dievo malonės dovana ­ amžinasis gyvenimas mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje.