1 Psalmė. Giesmė Šventyklos pašventinimo iškilmėms. Dovydo. A 2 Skelbsiu tavo didybę, VIEŠPATIE, nes mane išgelbėjai ir neleidai džiūgauti mano priešams. 3 Šaukiausi tavo pagalbos, VIEŠPATIE, mano Dieve, ir tu mane išgydei. 4 VIEŠPATIE, tu ištraukei mano gyvastį iš Šeolo, – juk su visais aš buvau pakeliui į Duobę, bet tu sulaikei mane nuo mirties. 5 Giedokite šlovės giesmes VIEŠPAČIUI, jūs – jo ištikimieji, prisiminkite, koks jis šventas, ir jam dėkokite! 6 Jo įniršis tetrunka akimirką, o jo gerumas tęsiasi visą gyvenimą. Ašaros gali lūkuriuoti per naktį, bet džiaugsmas ateina su aušra. B
I 7 Kai man sekdavosi, sakiau: „Niekad nesvyrinėsiu!“ 8 Savo gerumu, VIEŠPATIE, tu buvai pastatęs mane kaip nenugalimą kalną, bet kai nugręžei savo veidą, drebėjau iš baimės. II 9 Tavęs, VIEŠPATIE, šaukiausi, – savo Dievo pagalbos maldavau: 10 „Kokia tau nauda iš mano mirties, iš mano žengimo į Duobę? Nejau dulkės šlovins tave ar skelbs tavo ištikimybę? 11 Išgirsk mane, VIEŠPATIE, ir būk man maloningas! VIEŠPATIE, padėk man!“ III 12 Tu pavertei mano liūdesį džiugesiu, nuvilkai man ašutinę ir apjuosei mane džiaugsmu, 13 kad giedočiau tau be perstojo šlovės giesmę. VIEŠPATIE, tu esi mano Dievas, – tau dėkosiu per amžius! | 
