¹ VIEŠPATIES žodis Michėjui iš Morešeto, pranašavusiam apie Samariją ir Jeruzalę Judo karalių Jotamo, Ahazo ir Ezekijo dienomis.

² Klausykitės, visos tautos,

išgirskite, visi gyvenantieji žemėje!

Teliudija prieš jus Viešpats DIEVAS,

Viešpats iš savo šventosios buveinės!

³ Žiūrėkite! VIEŠPATS palieka savo buveinę,

jis nužengs ir eis žemės aukštumomis.

⁴ Po juo kalnai sutirps

ir nutekės žemyn į slėnius

kaip vaškas arti ugnies,

kaip vandenys, pilami ant stataus šlaito.

⁵ Visa tai ­ dėl Jokūbo nusikaltimo

ir dėl Izraelio namų nuodėmių.

Koks gi Jokūbo nusikaltimas?

Argi ne Samarija?

Koks gi Judo aukštumų alkas?

Argi ne Jeruzalė?

⁶ Todėl paversiu Samariją

griuvėsiais tuščiame lauke,

vieta vynuogynams veisti.

Sumesiu į slėnį jos akmenis,

atidengsiu jos pamatus.

⁷ Bus sudaužyti visi jos drožiniai,

sudegintas ugnyje visas jos kekšavimo atlygis

ir sunaikinti visi jos stabai.

Juk kaip kekšės atlygį ji juos surinko,

todėl kekšės atlygiu jie ir vėl taps.

⁸ Todėl raudosiu ir vaitosiu;

vaikščiosiu basas ir nuogas,

raudosiu liūdnai kaip šakalai,

liūdėsiu kaip stručiai.

⁹ Jos žaizda neužgydoma,

nes apėmė Judą,

pasiekė net mano tautos vartus,

pačią Jeruzalę.

¹⁰ Gate to neskelbkite,

nuo ašarų susilaikykite,

Bet Leafroje raitykitės dulkėse.

¹¹ Eikite sau,

Šafyro gyventojai,

nuogi ir susigėdę.

Neišeina Caanano gyventojai;

Bet Ecelis vaitoja

ir atims jums savo paramą.

¹² Maroto gyventojai tikėjosi palaimos,

tačiau atėjo iš VIEŠPATIES nelaimė

prie Jeruzalės vartų.

¹³ Kinkykite žirgus į kovos vežimus,

Lachišo gyventojai!

Lachiše, tu buvai nuodėmės pradžia

Siono dukteriai,

nes Izraelio nusikaltimai

kyla iš tavęs!

¹⁴ Todėl duosi atsisveikinimo dovanų

Morešet Gatui.

Achzibo namai bus apgaulė

Izraelio karaliams.

¹⁵ Vėl atvesiu užkariautoją jums,

Marešos gyventojai.

Izraelio šlovė ateis

į Adulamą.

¹⁶ Nusiskusk galvą, raukis plaukus

dėl savo išpaikintų vaikų,

pasidaryk plika kaip erelis,

nes jie išėjo iš tavęs į tremtį.

¹ Vargas rengiantiems nedorus darbus

ir puoselėjantiems pikta savo guoliuose!

Rytui prašvitus, jie jau vykdo tai,

nes jėga jų rankose.

² Jie užsigeidžia dirvų ir pasigrobia jas,

užsimano namų ir atima juos;

jie išguja savininką iš jo namų

ir žmones iš jų paveldo.

³ Todėl taip kalba VIEŠPATS:

„Tikėk manimi, rengiu nelaimę šiai giminei;

negalėsite ištraukti iš jos savo kaklų.

Eidami galvos išdidžiai nekelkite,

nes tai bus blogas metas.“

⁴ Tą dieną bus tau skiriama patyčių daina,

aimanuojama karti rauda ir sakoma:

„Mes visiškai nuniokoti!

VIEŠPATS perduoda kitiems

mano tautos paveldą,

jis atima jį iš manęs!

Užgrobėjams mūsų laukus išdalija.“

⁵ Todėl nebus tau

kas burtu mestų virvę

VIEŠPATIES bendrijoje.

⁶ „Liaukitės pranašavę, ­ skelbia jie, ­

tokių dalykų neturite pranašauti!

Gėda mūsų neužklups.“

⁷ Ar reikėtų taip sakyti, Izraelio namai?

Ar VIEŠPATIES kantrybė išseko?

Ar tai jo darbai?

Ar mano žodžiai nepadeda tam,

kas elgiasi teisingai?

⁸ Bet jūs pakilote kaip mano tautos priešas;

jūs nuvelkate skraistę taikiųjų,

su pasitikėjimu einančių pro šalį,

nė negalvojančių apie karą.

⁹ Mano tautos moteris jūs išvarote

iš jų jaukių namų

ir iš jų vaikų atimate

mano amžinai duotą garbę.

¹⁰ Kelkitės ir eikite,

nes ši vieta ­ ne poilsiui!

Kadangi ji buvo užteršta,

ją ištiks sunaikinimas,

nuožmus sunaikinimas.

¹¹ Jei kas nors vaikštinėtų,

pūsdamas miglą į akis bei skelbdamas melus,

ir sakytų: „Pranašausiu jums

apie vyną ir svaigųjį gėrimą“, ­

tokiu pranašu džiaugtųsi ši tauta.

¹² Tikrai surinksiu tave visą, Jokūbai,

tikrai subursiu Izraelio likutį.

Suvarysiu juos į viena

lyg avis į avidę,

lyg kaimenę į ganyklą.

Ji skardės žmonių klegesiu.

¹³ Tas, kuris pralaužia spragą,

eis jų priekyje.

Jie prasilauš ir išeis pro vartus.

Jų karalius žygiuos pirmas,

o VIEŠPATS jų priekyje.

¹ Aš tariau:

„Klausykitės, Jokūbo vadai,

Izraelio namų valdovai!

Jūs turėtumėte žinoti, kas teisinga!

² Bet jūs nekenčiate to, kas gera,

ir mylite tai, kas pikta;

jūs lupate nuo mano žmonių odą

ir raumenis nuo jų kaulų.

³ Jūs ėdate mano tautos kūną,

nudiriate jiems odą,

į gabalus laužote jų kaulus,

kapojate juos kaip puode,

kaip mėsą katile.“

⁴ „Kada nors jie šauksis VIEŠPATIES,

bet jis neatsilieps,

paslėps nuo jų savo veidą tuo metu,

nes jie nedorai elgėsi.“

⁵ Taip kalba VIEŠPATS apie pranašus,

klaidinančius mano tautą,

šaukiančius: „Taika!“,

kai turi ko pavalgyti,

bet skelbiančius karą tiems,

kurie nieko nekiša jiems į burnas.

⁶ Todėl ateis jums naktis,

ir jūs negalėsite regėti,

bus jums tamsu,

ir negalėsite burti.

Pranašams nusileis saulė

ir aptems diena.

⁷ Regėtojai bus sugėdinti,

žyniai apstulbinti.

Sumišę jie dengsis lūpas,

nes Dievas neatsiliepia.

⁸ O aš,

aš pertekęs jėgų,

VIEŠPATIES Dvasios, teisingumo ir drąsos

skelbti Jokūbui apie jo nusikaltimą

ir Izraeliui apie jo nuodėmę.

⁹ Tad išklausykite tai, Jokūbo namų valdovai

ir Izraelio namų vadai!

Jūs neapkenčiate teisingumo

ir iškraipote visa, kas tiesu!

¹⁰ Jūs statote Sioną krauju

ir Jeruzalę neteisingumu!

¹¹ Jos valdovai teisia už kyšį,

jos kunigai moko už užmokestį,

jos pranašai buria už pinigą,

bet jie šaukiasi VIEŠPATIES

ir sako: „Tikrai VIEŠPATS yra su mumis!

Mūsų nepasieks jokia nelaimė.“

¹² Todėl per jūsų kaltę

Sionas taps ariamu lauku,

Jeruzalė virs griuvėsių krūva,

o Šventyklos kalnas ­ mišku apaugusia aukštuma.

¹ Ateityje bus taip,

kad VIEŠPATIES Namų kalnas

stovės tvirtai iškilęs virš kalvų

ir bus aukštesnis už kalnus.

Tautos plūs jo link,

² daug tautų ateis ir sakys:

„Ateikite, kopkime į VIEŠPATIES kalną,

į Jokūbo Dievo Namus,

kad jis pamokytų mus savo kelių,

kad mes eitume jo takais.“

Iš Siono ateis mokymas

ir iš Jeruzalės VIEŠPATIES žodis.

³ Jis išspręs daugelio tautų ginčus,

išspręs galingų, nors ir tolimų tautų bylas.

Jos perkals savo kalavijus į arklus,

o ietis ­ į geneklius.

Tauta nebekels kalavijo prieš kitą tautą,

nebebus mokomasi kariauti.

⁴ Tuomet visi sėdės

po savo vynmedžiais,

po savo figmedžiais,

ir nebus kam jų gąsdinti.

Tai ištarė Galybių VIEŠPATIES lūpos!

⁵ Nors visos tautos žengia,

kiekviena dėl savo dievų,

o mes žengsime dėl VIEŠPATIES, mūsų Dievo,

per amžių amžius.

⁶ „Tą dieną, ­ tai VIEŠPATIES žodis, ­

sutelksiu šlubuosius,

surinksiu išblaškytuosius

ir tuos, kuriuos nuliūdinau.

⁷ Šlubuosius padarysiu Likučiu,

išblaškytuosius ­ galinga tauta.

VIEŠPATS jiems viešpataus

Siono kalne nuo dabar amžinai.“

⁸ O Migdal Edere,

o Siono kalvos dukterie!

Tau grįš

ankstesnė valdžia,

dukters Jeruzalės karalystė.

⁹ Ko gi dabar taip aimanuoji?

Ar nebeturi karaliaus?

Ar žuvo tavo patarėjas,

kad tave surėmė gimdyvės skausmai?

¹⁰ Raitykis ir vaitok kaip gimdyvė, Siono dukterie,

nes turi dabar išeiti iš miesto

ir likti po atviru dangumi.

Tu nueisi į Babiloną

ir ten būsi išgelbėta;

ten VIEŠPATS išpirks tave

iš tavo priešų rankų.

¹¹ Tikrai daug tautų susirinko prieš tave,

sakydamos: „Tebūna ji išniekinta,

Siono griuvėsiuose tesigano mūsų akys!“

¹² Bet jos nežino VIEŠPATIES minčių,

nesuvokia jo užmojo,

nes jis surinko jas kaip pėdus į klojimą.

¹³ Pakilk ir kulk, Siono dukterie,

nes duosiu tau geležies ragus

ir parūpinsiu vario kanopas.

Tu sutrypsi daug tautų

ir paskirsi jų grobį VIEŠPAČIUI,

jų turtus ­ visos žemės Viešpačiui.

¹⁴ Dabar apsisaugok mūrais, Bat Gadera!

„Mes apsiausti!“

Jie smogia lazda į žandą

Izraelio valdovui.