1 Ateityje bus taip, kad VIEŠPATIES Namų kalnas stovės tvirtai iškilęs virš kalvų ir bus aukštesnis už kalnus. Tautos plūs jo link, 2 daug tautų ateis ir sakys: „Ateikite, kopkime į VIEŠPATIES kalną, į Jokūbo Dievo Namus, kad jis pamokytų mus savo kelių, kad mes eitume jo takais.“ Iš Siono ateis mokymas ir iš Jeruzalės VIEŠPATIES žodis. 3 Jis išspręs daugelio tautų ginčus, išspręs galingų, nors ir tolimų tautų bylas. Jos perkals savo kalavijus į arklus, o ietis į geneklius[i1]. Tauta nebekels kalavijo prieš kitą tautą, nebebus mokomasi kariauti. 4 Tuomet visi sėdės po savo vynmedžiais, po savo figmedžiais, ir nebus kam jų gąsdinti. Tai ištarė Galybių VIEŠPATIES lūpos! 5 Nors visos tautos žengia, kiekviena dėl savo dievų, o mes žengsime dėl VIEŠPATIES, mūsų Dievo, per amžių amžius. 6 „Tą dieną, tai VIEŠPATIES žodis, sutelksiu šlubuosius, surinksiu išblaškytuosius ir tuos, kuriuos nuliūdinau. 7 Šlubuosius padarysiu Likučiu, išblaškytuosius galinga tauta. VIEŠPATS jiems viešpataus Siono kalne nuo dabar amžinai.“ 8 O Migdal Edere[i2], o Siono kalvos dukterie! Tau grįš ankstesnė valdžia, dukters Jeruzalės karalystė. 9 Ko gi dabar taip aimanuoji? Ar nebeturi karaliaus? Ar žuvo tavo patarėjas, kad tave surėmė gimdyvės skausmai? 10 Raitykis ir vaitok kaip gimdyvė, Siono dukterie, nes turi dabar išeiti iš miesto ir likti po atviru dangumi. Tu nueisi į Babiloną ir ten būsi išgelbėta; ten VIEŠPATS išpirks tave iš tavo priešų rankų. 11 Tikrai daug tautų susirinko prieš tave, sakydamos: „Tebūna ji išniekinta, Siono griuvėsiuose tesigano mūsų akys!“ 12 Bet jos nežino VIEŠPATIES minčių, nesuvokia jo užmojo, nes jis surinko jas kaip pėdus į klojimą. 13 Pakilk ir kulk, Siono dukterie, nes duosiu tau geležies ragus ir parūpinsiu vario kanopas. Tu sutrypsi daug tautų ir paskirsi jų grobį VIEŠPAČIUI, jų turtus visos žemės Viešpačiui. 14 Dabar apsisaugok mūrais, Bat Gadera! „Mes apsiausti!“ Jie smogia lazda į žandą Izraelio valdovui. | 
