¹ Vargas rengiantiems nedorus darbus

ir puoselėjantiems pikta savo guoliuose!

Rytui prašvitus, jie jau vykdo tai,

nes jėga jų rankose.

² Jie užsigeidžia dirvų ir pasigrobia jas,

užsimano namų ir atima juos;

jie išguja savininką iš jo namų

ir žmones iš jų paveldo.

³ Todėl taip kalba VIEŠPATS:

„Tikėk manimi, rengiu nelaimę šiai giminei;

negalėsite ištraukti iš jos savo kaklų.

Eidami galvos išdidžiai nekelkite,

nes tai bus blogas metas.“

⁴ Tą dieną bus tau skiriama patyčių daina,

aimanuojama karti rauda ir sakoma:

„Mes visiškai nuniokoti!

VIEŠPATS perduoda kitiems

mano tautos paveldą,

jis atima jį iš manęs!

Užgrobėjams mūsų laukus išdalija.“

⁵ Todėl nebus tau

kas burtu mestų virvę^[i1]

VIEŠPATIES bendrijoje.

⁶ „Liaukitės pranašavę, ­ skelbia jie, ­

tokių dalykų neturite pranašauti!

Gėda mūsų neužklups.“

⁷ Ar reikėtų taip sakyti, Izraelio namai?

Ar VIEŠPATIES kantrybė išseko?

Ar tai jo darbai?

Ar mano žodžiai nepadeda tam,

kas elgiasi teisingai?

⁸ Bet jūs pakilote kaip mano tautos priešas;

jūs nuvelkate skraistę taikiųjų,

su pasitikėjimu einančių pro šalį,

nė negalvojančių apie karą.

⁹ Mano tautos moteris jūs išvarote

iš jų jaukių namų

ir iš jų vaikų atimate

mano amžinai duotą garbę.

¹⁰ Kelkitės ir eikite,

nes ši vieta ­ ne poilsiui!

Kadangi ji buvo užteršta,

ją ištiks sunaikinimas,

nuožmus sunaikinimas.

¹¹ Jei kas nors vaikštinėtų,

pūsdamas miglą į akis bei skelbdamas melus,

ir sakytų: „Pranašausiu jums

apie vyną ir svaigųjį gėrimą“, ­

tokiu pranašu džiaugtųsi ši tauta.

¹² Tikrai surinksiu tave visą, Jokūbai,

tikrai subursiu Izraelio likutį.

Suvarysiu juos į viena

lyg avis į avidę,

lyg kaimenę į ganyklą.

Ji skardės žmonių klegesiu.

¹³ Tas, kuris pralaužia spragą,

eis jų priekyje.

Jie prasilauš ir išeis pro vartus.

Jų karalius žygiuos pirmas,

o VIEŠPATS jų priekyje.