⁵⁵ Mano kūnas tikrai yra valgis,

ir mano kraujas tikrai yra gėrimas.

⁵⁶ Kas valgo mano kūną

ir geria mano kraują,

tas pasilieka manyje, ir aš jame.

⁵⁷ Kaip mane yra siuntęs gyvasis Tėvas

ir aš gyvenu per Tėvą,

taip ir tas, kuris mane valgo,

gyvens per mane.

⁵⁸ Štai duona,

nužengusi iš dangaus!

Ji ne tokia,

kokią protėviai valgė ir mirė.

Kas valgo šią duoną ­ gyvens per amžius.“

⁵⁹ Visa tai jis paskelbė, mokydamas Kafarnaumo sinagogoje.

⁶⁰ Tai išgirdę, daugelis jo mokinių sakė: „Kieti jo žodžiai, kas gali jų klausytis!“ ⁶¹ Jėzus, žinodamas, kad mokiniai dėl to murma, paklausė: „Jus tai piktina? ⁶² O kas būtų, jei pamatytumėte Žmogaus Sūnų, užžengiantį ten, kur jis buvo pirmiau?!

⁶³ Dvasia teikia gyvybę,

o kūnas nieko neduoda.

Žodžiai, kuriuos jums kalbėjau,

yra dvasia ir gyvenimas.

⁶⁴ Bet kai kurie iš jūsų netiki.“

Mat Jėzus iš pat pradžių žinojo ir kas netiki, ir kas jį išduos. ⁶⁵ Jis dar sakė: „Štai kodėl aš jums sakiau: niekas negali ateiti pas mane, jeigu jam nėra duota Tėvo.“