¹ Tada Jėzus vaikščiojo po Galilėją. Jis nenorėjo eiti Judėjon, nes žydai jo tykojo nužudyti.

² Artėjo žydų Palapinių šventė. ³ Jo broliai jam kalbėjo: „Keliauk iš čia į Judėją, kad tavo mokiniai pamatytų, kokius darbus tu darai. ⁴ Juk, norėdamas iškilti viešumon, niekas neveikia slapčiomis. Jei darai tokius darbus, pasirodyk pasauliui.“ ⁵  (Mat netgi jo broliai juo netikėjo.) ⁶ Jėzus jiems atsakė: „Mano metas dar neatėjo, o jums metas visada tinkamas. ⁷ Pasaulis negali jūsų nekęsti, o manęs jis nekenčia, nes aš liudiju, kad jo darbai pikti. ⁸ Taigi jūs eikite sau į iškilmes. Aš į šitą šventę neisiu, nes mano metas dar neatėjo.“ ⁹ Tai pasakęs, jis pasiliko Galilėjoje. ¹⁰ Kai jo broliai iškeliavo į šventę, tuomet ir jis išėjo, bet ne viešai, o tarsi slapčiomis. ¹¹ Tuo tarpu iškilmėse žydai jo ieškojo, klausinėdami: „O kur tasai?“ ¹² Apie jį taip pat ėjo kalbos miniose. Vieni sakė: „Jis geras!“ Kiti neigė: „Visai ne. Jis tik klaidina žmones.“ ¹³ Bijodami žydų, visi privengė apie jį viešai kalbėti.

¹⁴ Šventei įpusėjus, Jėzus atėjo į šventyklą ir ėmė mokyti. ¹⁵ Žydai stebėjosi ir sakė: „Iš kur jis išmano Raštą, visai nesimokęs?“ ¹⁶ Jėzus jiems atsakė:

„Mano mokslas ne mano,

bet to, kuris yra mane siuntęs.

¹⁷ Kas nori vykdyti jo valią,

supras, ar tas mokslas iš Dievo,

ar aš kalbu pats iš savo galvos.

¹⁸ Kas iš savęs kalba,

ieško savo garbės.

O kuriam rūpi jo Siuntėjo šlovė,

tas tiesakalbis,

ir nėra jame neteisybės.

¹⁹ Argi Mozė jums nedavė Įstatymo?

Deja, niekas iš jūsų

Įstatymo nesilaiko.

Kodėl gi norite mane nužudyti?“ ²⁰ Žmonės atsiliepė: „Ar velnias tave apsėdo?! Kas gi tyko tave nužudyti?“ ²¹ Jėzus jiems atsakė: „Aš padariau tik vieną darbą, ir jūs visi nustebote. ²² Mozė jums įsakė apipjaustymą ­ nors jis kilęs ne iš Mozės, bet iš protėvių, ­ ir jūs apipjaustote šabo dieną. ²³ Jei galima žmogų apipjaustyti šabo dieną, kad nebūtų sulaužytas Mozės Įstatymas, tai kodėl pykstate ant manęs, kad aš visą žmogų išgydžiau šabo dieną?! ²⁴ Tad neteiskite pagal išorę, bet paisykite teisingumo.“

²⁵ Kai kurie Jeruzalės gyventojai klausinėjo: „Ar tik ne šitą nori nužudyti? ²⁶ Štai jis viešai kalba, ir niekas jam nieko nesako. Gal vyresnybė įsitikino, jog jis Mesijas? ²⁷ Tačiau mes žinome, iš kur jis kilęs. O kai ateis Mesijas, niekas nežinos, iš kur jis.“ ²⁸ Tuomet Jėzus, mokydamas šventykloje, garsiai šaukė:

„Išties jūs mane pažįstate

ir žinote, iš kur aš kilęs.

Ne pats nuo savęs atėjau,

bet tiesakalbis yra tas,

kuris mane atsiuntė,

o jūs jo nepažįstate.

²⁹ Aš jį pažįstu,

nes iš jo esu atėjęs,

ir jis yra mane siuntęs.“

³⁰ Tuomet jie norėjo Jėzų suimti, bet nė vienas nepakėlė prieš jį rankos, nes dar nebuvo atėjusi jo valanda.

³¹ Daugelis iš minios įtikėjo jį ir kalbėjo: „Argi atėjęs Mesijas padarytų daugiau ženklų, kaip kad šitas yra padaręs?!“

³² Fariziejai nugirdo žmones šitaip bešnekant apie jį, todėl aukštieji kunigai bei fariziejai pasiuntė sargybinius jo suimti.

³³ Tuomet Jėzus prabilo:

„Dar trumpą laiką būsiu su jumis.

Paskui iškeliausiu

pas tą, kuris mane siuntė.

³⁴ Jūs manęs ieškosite ir neberasite,

nes ten, kur aš būsiu,

jūs negalėsite nueiti.“

³⁵ Žydai ėmė kalbėtis tarp savęs: „Kurgi jis žada keliauti, kad mes negalėsime jo rasti? Gal jis rengiasi išvykti pas žydus, pasklidusius tarp graikų, ir mokyti graikus? ³⁶ Ką reiškia tie jo žodžiai: ‘Jūs manęs ieškosite ir neberasite, nes ten, kur aš būsiu, jūs negalėsite nueiti’?“

³⁷ Paskutinę, iškilmingiausiąją šventės dieną Jėzus stovėjo ten ir šaukė:

„Jei kas trokšta, teateina pas mane ir tegu geria.

³⁸ Kas mane tiki,

kaip Raštas sako,

iš to vidaus plūs gyvojo vandens srovės.“

³⁹ Jis kalbėjo apie Dvasią, kurią turės gauti įtikėjusieji. Mat Šventoji Dvasia dar nebuvo nužengusi, nes Jėzus dar nebuvo pašlovintas.

⁴⁰ Išgirdę tuos žodžius, kai kurie žmonės sakė: „Jis iš tiesų pranašas!“ ⁴¹ Kiti tvirtino: „Jis Mesijas!“ Dar kiti prieštaravo: „Nejaugi Mesijas būtų iš Galilėjos? ⁴² Argi Raštas nesako, jog Mesijas ateis iš Dovydo palikuonių, iš Betliejaus miestelio, kur yra buvęs Dovydas?“ ⁴³ Taigi minioje kilo nesutarimas dėl jo asmens. ⁴⁴ Buvo tokių, kurie norėjo jį suimti, bet nė vienas nepakėlė prieš jį rankos.

⁴⁵ Taigi sargyba sugrįžo tuščiomis pas aukštuosius kunigus bei fariziejus, o tie klausė: „Kodėl neatvedėte?“ ⁴⁶ Sargybiniai atsiliepė: „Niekados žmogus nėra taip kalbėjęs!“ ⁴⁷ Fariziejai atsakė: „Gal jau ir jūs leidotės suvedžiojami? ⁴⁸ Ar tiki jį bent vienas iš vyresnybės ar fariziejų? ⁴⁹ O šita minia, neišmananti Įstatymo, yra prakeikta.“ ⁵⁰ Tuomet prabilo vienas iš jų, Nikodemas, kuris pirmiau buvo aplankęs Jėzų: ⁵¹ „Ar leidžia mūsų Įstatymas pasmerkti žmogų, jeigu jis pirmiau neištardytas ir nėra žinoma, ką jis padaręs?“ ⁵² Tada jie atsiliepė: „Gal ir tu iš Galilėjos? Patyrinėk ir pamatysi, kad joks pranašas nebuvo kilęs iš Galilėjos.“ ⁵³ Ir taip jie išsivaikščiojo kas sau.