¹ Kiek vėliau buvo žydų šventė, ir Jėzus nukeliavo į Jeruzalę. ² Jeruzalėje, prie Avių vartų, yra maudyklė, hebrajiškai vadinama Betzata, turinti penkias stogines. ³ Jose gulėdavo daugybė ligonių ­ aklų, raišų, išsekusių.^{[i1] 5} Ten buvo vienas žmogus, išsirgęs trisdešimt aštuonerius metus. ⁶ Pamatęs jį gulintį ir sužinojęs jį labai seniai sergant, Jėzus paklausė: „Ar norėtum pasveikti?“ ⁷ Ligonis atsakė: „Viešpatie, aš neturiu žmogaus, kuris, vandeniui sujudėjus, mane įkeltų į tvenkinį. O kol pats nueinu, kitas įlipa greičiau už mane.“ ⁸ Tada Jėzus tarė: „Kelkis, imk savo gultą ir eik!“ ⁹ Ir žmogus bematant išgijo, pasiėmė gultą ir pradėjo vaikščioti.

Toji diena buvo šabas. ¹⁰ Todėl žydai užsipuolė išgydytąjį: „Šiandien šabas, tau negalima nešti gulto.“ ¹¹ Jis paaiškino: „Tas, kuris mane išgydė, man liepė: ‘Imk savo gultą ir eik!’“ ¹² Jie klausinėjo: „O kas tasai žmogus, kuris tau liepė: ‘Imk ir eik’?“ ¹³ Išgydytasis nežinojo, kas jis, kadangi Jėzus buvo pasitraukęs dėl minios, susirinkusios toje vietoje.

¹⁴ Vėliau Jėzus jį sutiko šventykloje ir tarė: „Štai tu esi pasveikęs. Daugiau nuodėmių nebedaryk, kad neatsitiktų kas blogesnio!“ ¹⁵ Žmogus nuėjo ir pranešė žydams, kad jį išgydė Jėzus.

Jėzus ir dangaus Tėvas

¹⁶ Žydai dėl to ir persekiojo Jėzų, kad jis taip darydavo šabo dieną. ¹⁷ O Jėzus jiems sakydavo: „Mano Tėvas darbuojasi ligi šiolei, todėl ir aš darbuojuosi.“ ¹⁸ Užtat žydai dar labiau ieškojo progos jį nužudyti, nes jis ne tik nepaisydavo šabo, bet ir vadino Dievą savuoju Tėvu, šitaip lygindamas save su Dievu. ¹⁹ Į šį kaltinimą Jėzus jiems atsakė:

„Iš tiesų, iš tiesų sakau jums:

Sūnus nieko negali daryti iš savęs,

o vien tai, ką mato darant Tėvą,

nes ką jisai daro,

lygiai daro ir Sūnus.

²⁰ O Tėvas myli Sūnų,

ir parodo jam visa, ką pats daro.

Ir jam parodys dalykų,

dar didesnių už šituos,

kad jūs stebėsitės.

²¹ Kaip Tėvas prikelia numirusius

ir juos atgaivina,

taip ir Sūnus grąžina gyvybę,

kam tik panorėjęs.

²² Ir nieko Tėvas neteisia,

bet visą teismą pavedė Sūnui,

²³ kad visi gerbtų Sūnų,

kaip gerbia Tėvą.

Kas negerbia Sūnaus,

tas negerbia jį siuntusio Tėvo.

²⁴ Iš tiesų, iš tiesų sakau jums:

kas mano žodžių klauso

ir mane atsiuntusį tiki,

tas turi amžinąjį gyvenimą

ir nepateks į teismą,

nes iš mirties yra perėjęs į gyvenimą.

²⁵ Iš tiesų, iš tiesų sakau jums:

ateis valanda ­ ir dabar jau yra, ­

kada mirusieji išgirs Dievo Sūnaus balsą,

ir kurie bus išgirdę, tie bus gyvi.

²⁶ Kaip Tėvas turi gyvybę pats savyje,

taip davė ir Sūnui turėti gyvybę pačiam savyje.

²⁷ Jis taip pat suteikė jam galią teisti,

nes jis ­ Žmogaus Sūnus.

²⁸ Nesistebėkite, kad ateis valanda,

kai visi gulintieji kapuose

išgirs jo balsą.

²⁹ Kurie darė gera, prisikels gyventi,

kurie darė bloga,

prisikels stoti į teismą.

³⁰ Iš savęs aš nieko negaliu daryti.

Aš teisiu, kaip girdžiu,

ir mano teismas teisingas,

nes aš ieškau ne savo valios,

bet valios to, kuris mane yra siuntęs.

Tėvo liudijimas Sūnui

³¹ Jei tik aš pats apie save liudyčiau,

mano liudijimas nebūtų tikras.

³² Bet apie mane liudija kitas,

ir aš žinau

jo liudijimą apie mane esant tikrą.

³³ Jūs buvote nusiuntę pasiuntinius pas Joną,

ir jis paliudijo tiesą.

³⁴ Aš nesigriebiu žmogaus liudijimo,

bet šitai kalbu tam,

kad jūs būtumėte išgelbėti.

³⁵ Jonas buvo degantis ir šviečiantis žiburys,

tačiau jūs panorėjote tik valandėlę

jo šviesa pasidžiaugti.

³⁶ Aš turiu aukštesnį liudijimą negu Jono:

tie darbai,

kuriuos man skyrė nuveikti Tėvas,

patys darbai, kuriuos aš darau,

liudija apie mane,

kad mane yra siuntęs Tėvas.

³⁷ Taip! Mane pasiuntęs Tėvas

paliudijo apie mane.

Bet jūs niekada nesate girdėję jo balso

nei regėję jo veido,

³⁸ ir jo žodis jumyse nesilaiko,

nes jūs netikite tuo, kurį jis yra siuntęs.

³⁹ Jūs tyrinėjate Raštus,

nes manote juose rasią amžinąjį gyvenimą.

Tie Raštai ir liudija apie mane,

⁴⁰ bet jūs nenorite ateiti pas mane,

kad turėtumėte gyvenimą.

Netikėjimo šaknys

⁴¹ Garbės iš žmonių aš nepriimu.

⁴² Aš matau,

kad jūs neturite savyje Dievo meilės.

⁴³ Aš atėjau savo Tėvo vardu,

o jūs manęs nepriimate.

Jei kitas ateitų savuoju vardu,

jūs jį priimtumėte.

⁴⁴ Kaipgi jūs galite įtikėti,

jeigu vienas iš kito priimate garbę,

o tos garbės, kuri iš vieno Dievo ateina,

jūs neieškote.

⁴⁵ Nemanykite, kad aš jus kaltinsiu Tėvui!

Jūsų kaltintojas yra Mozė,

į kurį esate savo viltis sudėję.

⁴⁶ Jeigu jūs tikėtumėte Moze,

tai tikėtumėte ir manimi,

nes jis rašė apie mane.

⁴⁷ Kadangi jūs netikite jo raštais,

kaipgi patikėsite mano žodžiais?!“