¹ Dovydo.

Kai apsimetė pamišėliu Abimelechui ir,

jo išvarytas, pasišalino.

I

{'a} ² Visuomet VIEŠPATĮ garbinsiu,

jo šlovė nuolat bus man ant lūpų.

{b} ³ Aš didžiuojuosi VIEŠPAČIU, –

kuklieji girdės ir džiaugsis.

{g} ⁴ Skelbkite su manimi VIEŠPATIES didybę,

aukštinkime jo vardą drauge!

II

{d} ⁵ Kreipiausi į VIEŠPATĮ, ir jis man atsakė;

mane jis išgelbėjo iš visų mano baimių.

{h} ⁶ Pažvelkit į jį ir pralinksmėkit, –

niekad jums gėdos nereikės kęsti.

{z} ⁷ Šis vargšas šaukėsi, ir VIEŠPATS išgirdo,

iš visų jo vargų išgelbėjo.

{h} ⁸ VIEŠPATIES angelas saugo tuos,

kurie pagarbiai jo bijo, ir juos išgelbsti.

{t} ⁹ Išbandykite ir patirkite patys,

koks geras yra VIEŠPATS.

Laimingas žmogus, kuris randa pas jį užuovėją!

{j} ¹⁰ Pagarbiai bijokite VIEŠPATIES, visi jo šventieji,

nes kas pagarbiai jo bijo, nieko nestokoja!

{k} ¹¹ Net liūtukai kenčia skurdą ir alkį,

bet einantiems pas VIEŠPATĮ nieko netrūksta.

III

{l} ¹² Ateikite, vaikai, klausykitės manęs,

mokysiu jus pagarbios VIEŠPATIES baimės.

{m} ¹³ Kas iš jūsų trokšta gyvenimo

ir geidžia daug metų ir laimės?

{n} ¹⁴ Saugok tad liežuvį nuo pikto

ir lūpas nuo apgaulės.

{s} ¹⁵ Venk pikto ir daryk gera,

siek taikos iš visos širdies.

{'a} ¹⁶ VIEŠPATIES akys žvelgia į teisiuosius,

jo ausys girdi jų šauksmą.

{p} ¹⁷ VIEŠPATS priešinasi nedorėliams,

kad išnaikintų žemėje jų atminimą.

{z} ¹⁸ Šaukiasi teisieji pagalbos, VIEŠPATS klausosi

ir išgelbsti juos iš visų vargų.

{q} ¹⁹ VIEŠPATS yra arti tų, kurie sielojasi,

ir gelbsti nevilties apimtuosius.

{r} ²⁰ Daugel vargų ištinka teisųjį,

bet VIEŠPATS išgelbsti iš jų visų.

{š} ²¹ Saugo visus jo kaulus,

nė vienas jų nebus sulaužytas.

{t} ²² Nelabumas varo į mirtį nedorėlį;

teisiojo priešai bus nubausti.

²³ VIEŠPATS atperka savo tarnų gyvastį;

kas ieško jo užuovėjos, bus išgelbėtas.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>