I

¹ Malda. Dievo žmogaus Mozės.

Viešpatie, tu buvai mūsų užuovėja

per kartų kartas.

² Pirma negu kalnai užgimė

ir žemę bei pasaulį pagimdei, tu esi tas,

kuris yra Dievas nuo amžių per amžius.

³ Tu sugrąžini mus į dulkes,

sakydamas: „Grįžkite mirtingieji“.

⁴ Juk tūkstantis metų tau lyg viena diena, –

tarsi vakarykštė diena, jau praėjusi,

lyg viena nakties sargyba.

⁵ Tu užbaigi žmonių gyvenimą miegu;

auštant jie yra lyg žolė, kuri atauga, –

⁶ auštant ji iš naujo sužaliuoja ir žydi, –

o vakare nuvysta ir nudžiūsta.

II

⁷ Juk mus tavo įniršis žudo,

dėl tavo pykčio mus apima baimė.

⁸ Tu pasidėjai mūsų kaltes prieš save,

savo veido šviesoje – slaptas mūsų nuodėmes.

⁹ Juk visos mūsų dienos praeina tau pykstant,

baigiame gyvenimo metus su atodūsiu.

¹⁰ Gyvename septynias dešimtis metų,

o jei tvirtesni – galbūt aštuonias.

Bet dauguma tų metų grynas triūsas ir vargas, –

jie greitai prabėga, ir mes išskubame.

¹¹ Kas gali perprasti tavo įniršio jėgą?

Tavo pyktis prilygsta tavo pagarbiai baimei.

III

¹² Mokyk tad mus skaičiuoti savo dienas,

kad įgytume išmintingą širdį.

¹³ Sugrįžk, VIEŠPATIE! Kaip ilgai?

Elkis gailestingai su savo tarnais!

¹⁴ Pasotink mus auštant savo gerumu,

kad giedotume iš džiaugsmo per

visas savo dienas.

¹⁵ Duok mums tiek laimės, kiek davei liūdesio

per visus mūsų nelaimių metus.

¹⁶ Leisk mums, tavo tarnams, regėti tavo didingus darbus,

leisk mūsų palikuonims matyti tavo garbingą galybę.

¹⁷ Tebūna Viešpaties, mūsų Dievo, malonė su mumis:

padaryk mums sėkmingą mūsų rankų darbą –

padaryk sėkmingą mūsų rankų darbą!

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>