Gundymai dykumoje

¹ Kupinas Šventosios Dvasios Jėzus grįžo nuo Jordano, ir Dvasia jį vedžiojo po dykumą ² keturiasdešimt dienų, ir jis buvo velnio gundomas. Jis nieko nevalgė per tas dienas ir, joms pasibaigus, buvo alkanas. ³ Tuomet velnias jam tarė: „Jei tu Dievo Sūnus, liepk šitam akmeniui pavirsti duona“. ⁴ Jėzus jam atsakė: „Parašyta: Žmogus gyvas ne viena duona!“

⁵ Tada velnias, pavėdėjęs jį aukščiau, viena akimirka parodė jam visas pasaulio karalystes ⁶ ir tarė: „Duosiu tau visą jų valdžią ir didybę; jos man atiduotos, ir kam noriu, tam jas dovanoju. ⁷ Taigi, jei parpuolęs ant žemės pagarbinsi mane, visa bus tavo“. ⁸ O Jėzus jam atsakė: „Parašyta:

Viešpatį, savo Dievą, tegarbink

ir jam vienam tetarnauk!“

⁹ Dar nusivedė jį velnias į Jeruzalę, pastatė ant šventyklos šelmens ir tarė: „Jei tu Dievo Sūnus, pulk nuo čia žemyn, ¹⁰ nes parašyta:

Jis palieps savo angelams sergėti tave ir dar:

¹¹ Jie nešios tave ant rankų,

kad neužsigautum kojos į akmenį“.

¹² Jėzus jam atkirto: „Pasakyta:

Negundyk Viešpaties, savo Dievo!“

¹³ Visokius gundymus baigęs, velnias atsitraukė nuo jo iki laiko.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>