¹ Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: ² „Žmogau, kartą buvo dvi moterys, vienos motinos dukterys. ³ Jos ištvirkavo Egipte, elgėsi kaip kekšės jau savo jaunystėje. Ten jų krūtinės buvo glamonėjamos, ten jų nekaltos krūtys buvo glostomos. ⁴ Vyresnioji buvo vardu Ohola, o jos sesuo ­ vardu Oholiba. Jos priklausė man ir pagimdė sūnų ir dukterų. Ohola yra Samarija, o Oholiba ­ Jeruzalė.

⁵ Ohola elgėsi kaip kekšė, nors ir priklausė man; ji gašliai geidė savo meilužių asirų ­ kariautojų, ⁶ vilkėjusių mėlynai, valdytojų ir pareigūnų; visi jie buvo šaunūs jauni vyrai, jojantys ant žirgų. ⁷ Ji atsidavė kaip kekšė jiems, rinktiniams asirams, jiems visiems, ir susiteršė su visais tais, kurių gašliai geidė, su visais jų stabais. ⁸ Ji nemetė savo kekšystės, kurią buvo pradėjusi su egiptiečiais, kai jie sanguliavo su ja jos jaunystėje, glostė jos nekaltas krūtis ir išliejo ant jos savo gašlią aistrą. ⁹ Todėl atidaviau ją jos meilužiams į rankas, į rankas asirams, kurių ji gašliai geidė. ¹⁰ Jie apnuogino jos gėdą, pagrobė jos sūnus ir dukteris, o ją pačią nužudė kalaviju. Dėl ją ištikusios bausmės ji tapo priežodžiu moterims.

¹¹ Jos sesuo Oholiba tai matė, tačiau buvo dar gašlesnė ir labiau ištvirkusi negu jos sesuo, ir jos kekšystė viršijo sesers kekšystę. ¹² Ji gašliai geidė asirų ­ valdytojų ir pareigūnų, kaip reikiant apsiginklavusių karių, jojančių ant žirgų, visų šaunių jaunų vyrų. ¹³ Mačiau, kokia ji buvo ištvirkusi. Jų abiejų kelias buvo toks pat, ¹⁴ bet ši dar labiau gausino savo kekšystes. Ji pamatė sienoje išskobtus vyrus, ryškiai raudonai dažytus chaldėjų atvaizdus, ¹⁵ su juostomis ant juosmens ir pūstais turbanais ant galvų; visi jie atrodė kaip dvariškiai ir vaizdavo babiloniečius, kurių gimtasis kraštas ­ Chaldėja. ¹⁶ Vos juos pamačiusi, ji ėmė gašliai jų geisti ir siuntė pas juos į Chaldėją pasiuntinius. ¹⁷ Babiloniečiai atėjo pas ją į jos meilės guolį ir suteršė ją savo kekšyste. Susiteršusi su jais, ji bjaurėdamasi nusigręžė nuo jų. ¹⁸ Kai ji puikavosi kekšystėmis, atidengdama savo gėdą, su pasibjaurėjimu nusigręžiau nuo jos, kaip buvau nusigręžęs nuo jos sesers. ¹⁹ Bet ji dar labiau gausino savo kekšystes, prisimindama jaunystės dienas, kai elgėsi kaip kekšė Egipto žemėje, ²⁰ gašliai geisdama tokių meilužių, kurių varpa būtų kaip asilų ir sėklos srūvis kaip eržilų. ²¹ Taip tu ir troškai savo jaunystės palaidumo, kai egiptiečiai glamonėjo tavo krūtinę ir glostė tavo jaunas krūtis.

²² Todėl, Oholiba, ­ taip kalba Viešpats DIEVAS, ­ sukelsiu prieš tave tavo meilužius, nuo kurių bjaurėdamasi nusigręžei, ir atvesiu juos prieš tave iš visų pusių: ²³ babiloniečius ir visus chaldėjus, Pekodą, Šoją ir Koją, o drauge su jais visus asirus, šaunius jaunus vyrus, visus valdytojus ir pareigūnus, dvariškius ir kariautojus, visus raitus ant žirgų. ²⁴ Jie atžygiuos prieš tave iš šiaurės su kovos ir krovinių vežimais, su aibe tautų, išsirikiuos prieš tave iš visų pusių su priedangomis, skydais ir šalmais; aš pavesiu jiems teisti, ir jie teis tave pagal savo įstatus. ²⁵ Nukreipsiu prieš tave savo pyktį, idant jie vykdytų teismą su įniršiu. Jie nupjaus tau nosį ir ausis, o tai, kas liks iš tavęs, žus nuo kalavijo. Jie atims tavo sūnus ir dukteris, o tai, kas liks iš tavęs, bus praryta ugnies. ²⁶ Jie nuvilks nuo tavęs drabužius ir atims tavo žaviąsias puošmenas. ²⁷ Taip padarysiu galą tavo palaidumui ir kekšystei, kurią atsinešei iš Egipto žemės; daugiau nebekelsi į ją savo akių, nebeatminsi daugiau Egipto. ²⁸ Mat, ­ taip kalba Viešpats DIEVAS, ­ atiduosiu tave į rankas tiems, kurių nekenti, į nagus tiems, nuo kurių bjaurėdamasi nusigręžei. ²⁹ Jie engs tave, kupini neapykantos, atims visa, ką įgijai triūsu, ir paliks tave nuogą ir skurdžią; tavo kekšysčių gėda bus atskleista. Tavo palaidumas ir kekšystės ³⁰ tai atnešė tau dėl to, kad elgeisi kaip kekšė su tautomis ir susiteršei jų stabais. ³¹ Savo sesers keliu ėjai, todėl įdėsiu į tavo ranką jos taurę.“

³² Taip kalba Viešpats DIEVAS:

„Tu gersi savo sesers taurę,

tokią gilią ir plačią,

tu būsi paniekinta ir pajuokta,

nes ji tokia talpi.

³³ Tu būsi sklidina

girtumo ir skausmo.

Siaubo ir niokojimo taurė,

tavo sesers Samarijos taurė.

³⁴ Gersi ją ir ištuštinsi,

grauši jos šukes

ir draskysi sau krūtis,

nes aš taip pasakiau“, ­

tai Viešpaties DIEVO žodis.

³⁵ Todėl taip kalba Viešpats DIEVAS: „Kadangi mane užmiršai, atmetei, kęsk bausmę už savo palaidumą ir kekšystes.“

³⁶ VIEŠPATS sako man: „Žmogau, ar neteisi Oholos ir Oholibos? Apkaltink jas bjauriais nusikaltimais! ³⁷ Juk jos nusikalto svetimavimu, ir ant jų rankų yra kraujo. Su savo stabais jos nusikalto svetimavimu, paaukodamos jiems kaip maistą net savo vaikus, kuriuos buvo man pagimdžiusios. ³⁸ O drauge jos ir man tai padarė: suteršė mano šventyklą ir išniekino mano šabus. ³⁹ Papjovusios savo vaikus kaip auką stabams, jos tą pačią dieną eidavo į mano šventyklą, kad ją išniekintų. Štai kaip jos elgėsi mano Namuose!

⁴⁰ Be to, jos šaukėsi vyrų, pakviestų per pasiuntinį, kad ateitų iš labai toli. Ir jie atėjo. Dėl jų nusimaudei, pasidažei akis ir išsipuošei puošmenomis. ⁴¹ Atsisėdai ant prabangaus guolio su priešais padengtu stalu, ant kurio buvai pasidėjusi mano smilkalų ir mano aliejaus. ⁴² Ten buvo girdėti nerūpestingos minios klegesys, kurį kėlė būrys iš dykumos atsivestų girtų vyrų, dedančių apyrankes moterims ant rankų ir puikias karūnas joms ant galvų.

⁴³ Tuomet tariau sau: ‘Ak, ji nusidėvėjusi savo svetimavimu, bet jie ir toliau kekšauja su ja!’ ⁴⁴ Jie atėjo pas ją, kaip vyrai ateina pas kekšę; taip jie atėjo pas Oholą ir Oholibą, tas palaidas moteris. ⁴⁵ Tačiau teisieji vyrai nubaus jas bausme už svetimavimą ir kraujo praliejimą, nes jos yra svetimautojos ir turi kraujo ant savo rankų.“

⁴⁶ Taip kalba Viešpats DIEVAS: „Sušauk prieš jas bendriją, padaryk jas siaubo ir niokojimo reginiu. Temuša jas bendrija akmenimis, tekapoja kalavijais. Teišžudo jų sūnus ir dukteris, tesudegina jų namus. ⁴⁷ Padarysiu galą palaidumui krašte, kad visos moterys pasimokytų ir nesielgtų palaidai, kaip jos elgėsi. ⁴⁸ Jie nubaus jus už jūsų palaidumą, jūs kęsite bausmę už nuodėmingą stabų garbinimą ir žinosite, kad aš esu Viešpats DIEVAS.“

¹ Devintų metų dešimto mėnesio dešimtą dieną mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: ² „Žmogau, užsirašyk šią dieną, tikslią datą. Šiandien Babilono karalius pradėjo Jeruzalės apgulą. ³ Kalbėk palyginimu maištingiesiems namams ir sakyk:

‘Taip kalba Viešpats DIEVAS.

Kaisk katilą, užkaisk katilą,

pripilk į jį vandens.

⁴ Sudėk į jį gabalus,

visus geruosius gabalus,

šlaunį ir mentę,

pridėk į jį rinktinių kaulų.

⁵ Paimk iš kaimenės geriausią,

prikrauk po katilu malkų,

virk jame gabalus,

virink ir kaulus.“

⁶ Todėl taip kalba Viešpats DIEVAS:

„Vargas kruvinajam miestui,

tam surūdijusiam katilui,

kurio rūdys nebuvo nušveistos!

Ištuštink jį gabalą po gabalo,

nedarydamas jokio skirtumo.

⁷ Juk jo pralietas kraujas dar tebėra ant jo;

jis pralietas ant plikos uolos,

ne ant žemės išpiltas,

kad dulkės jį pridengtų.

⁸ Norėdamas tikrai įniršti

ir atkeršyti,

pralietą kraują palikau ant plikos uolos,

kad nebūtų pridengtas.“

⁹ Todėl taip kalba Viešpats DIEVAS:

„Vargas kruvinajam miestui!

Aš sukrausiu jam didelį laužą.

¹⁰ Krauk malkas, kurk ugnį,

gerai virk mėsą,

įmaišyk prieskonių,

tesvyla kaulai!

¹¹ Pastatyk jį tuščią ant žarijų,

jog įkaistų taip,

kad varis imtų švytėti.

Tuomet jo taršalai ištirps,

ir jo rūdys bus nudegintos.

¹² Veltui plušau, ­

storos rūdys iš jo neišeina.

Į ugnį jį su rūdimis!

¹³ Valiau tavo palaidą nešvarumą,

bet tu netapai švarus ir nesusiteršęs,

todėl niekada daugiau nebebūsi švarus,

kol nenumalšinsiu savo įniršio ant tavęs.

¹⁴ Aš, VIEŠPATS, pasakiau: ateina metas, ir aš įvykdysiu! Nesusilaikysiu, nepagailėsiu, nesuminkštėsiu! Būsi teisiamas pagal savo kelią ir darbus“, ­ tai Viešpaties DIEVO žodis.

Pranašo žmonos mirtis

¹⁵ Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: ¹⁶ „Žmogau, štai atimsiu iš tavęs staigia mirtimi tavo akių džiaugsmą, tačiau tu nei raudok, nei verk ir ašarų neliek. ¹⁷ Dūsauk patylomis ir susilaikyk nuo mirusiųjų gedulo. Užsivyniok turbaną, apsiauk kojas sandalais, neužsidenk barzdos ir gedinčiųjų duonos nevalgyk.“ ¹⁸ Tai pasakiau žmonėms ryto metą, o vakare mirė mano žmona. Kitą rytą dariau, kaip man buvo įsakyta.

¹⁹ Žmonės manęs klausinėjo: „Nejau nepasakysi mums, ką reiškia tai, ką tu darai?“ ²⁰ Tuomet jiems atsakiau: „Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: ²¹ ‘Sakyk Izraelio namams.’ Taip kalba Viešpats DIEVAS: ‘Tikėkite manimi, išniekinsiu savo Šventyklą, jūsų stiprybės pasididžiavimą, jūsų akių džiaugsmą ir jūsų širdžių troškimą. O jūsų sūnūs ir dukterys, kuriuos ten palikote, žus nuo kalavijo. ²² Tuomet jūs darysite, kaip aš dariau: barzdų neužsidengsite ir gedinčiųjų duonos nevalgysite. ²³ Su turbanais ant galvų ir sandalais ant kojų neraudosite ir neverksite, bet būsite savo kalčių prislėgti ir dūsausite vienas kitam. ²⁴ Taip Ezechielis bus jums ženklas: visa, ką jis darė, ir jūs darysite. Kai tai įvyks, žinosite, kad aš esu Viešpats DIEVAS.’

²⁵ O tu, žmogau, tą dieną, kai iš jų atimsiu jų tvirtovę, jų džiugesį ir šlovę, jų akių džiaugsmą ir širdžių troškimą, jų sūnus ir dukteris, ²⁶ tą dieną ateis pas tave bėglys, kad išgirstumei apie tai savo ausimis. ²⁷ Tą dieną tavo lūpos atsivers bėgliui, tu vėl kalbėsi ir nebebūsi nebylys; tu būsi jiems ženklas, ir jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS.“

¹ Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: ² „Žmogau, atsisuk veidu į amonitus ir pranašauk jiems. ³ Sakyk Amonui: ‘Klausyk Viešpaties DIEVO žodžio! Taip kalba Viešpats DIEVAS. Kadangi sakei „Še tau!“ apie mano Šventyklą, kai ji buvo teršiama, apie Izraelio žemę, kai ji buvo niokojama, ir apie Judo namus, kai jie buvo varomi į tremtį, ⁴ tikėk manimi, atiduosiu tave Rytų žmonėms kaip nuosavybę. Jie įsirengs stovyklas tarp jūsų, statysis palapines tarp jūsų, valgys jūsų vaisius ir gers jūsų pieną. ⁵ Rabą paversiu ganykla kupranugariams, o Amono miestus ­ gardais kaimenėms.’“ ⁶ Taip kalba Viešpats DIEVAS: „Kadangi plojai rankomis, trypei kojomis ir šokinėjai iš džiaugsmo dėl savo nuožmaus pykčio ant Izraelio žemės, ⁷ tikėk manimi, ištiesiu ranką prieš tave ir atiduosiu tave kaip grobį tautoms; išnaikinsiu tave tarp tautų, išdildysiu tave visuose kraštuose ir sunaikinsiu. Tuomet žinosi, kad aš esu VIEŠPATS!’“

⁸ Taip kalba Viešpats DIEVAS: „Kadangi Moabas ir Seyras sakė: ‘Nagi žiūrėk! Judo namai ­ kaip ir visos kitos tautos!’ ­ ⁹ apnuoginsiu Moabo petį, visus jo miestus iki paskutinio, visą krašto pažibą, ­ Bet Ješimotus, Baal Meoną ir Kirjataimus. ¹⁰ Atiduosiu jį drauge su Amonu Rytų žmonėms kaip nuosavybę. Tautos daugiau nebeminės Amono, ¹¹ bausmėmis nubausiu ir Moabą. Tuomet jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS!“

¹² Taip kalba Viešpats DIEVAS: „Kadangi Edomas keršijo Judo namams ir sunkiai nusikalto keršydamas, ¹³ taip kalba Viešpats DIEVAS: ‘Ištiesiu savo ranką prieš Edomą, išnaikinsiu jo žmones bei gyvulius ir paversiu jį griuvėsiais; nuo Temano ligi pat Dedano kris jie nuo kalavijo. ¹⁴ Savo kerštą prieš Edomą sudėsiu į savo tautos Izraelio rankas; jie elgsis su Edomu pagal mano pyktį ir įniršį ir pažins mano kerštą’“, ­ tai Viešpaties DIEVO žodis.

¹⁵ Taip kalba Viešpats DIEVAS: „Kadangi filistinai elgėsi kerštingai ir kerštavo visa širdimi, norėdami sunaikinti iš senos neapykantos, ­ ¹⁶ taip kalba Viešpats DIEVAS: ‘Tikėki manimi, pakelsiu savo ranką prieš filistinus, išnaikinsiu keretus ir nušluosiu pamario likutį. ¹⁷ Įvykdysiu jiems didelį kerštą įnirtingomis bausmėmis. Kai jiems atkeršysiu, jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS.’“

¹ Vienuoliktų metų mėnesio pirmą dieną mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: ² „Žmogau, kadangi Tyras sakė apie Jeruzalę:

‘Še tau! Tautų vartai išlaužti,

jie atsivėrė man.

Būsiu turtingas,

kai ji dabar guli griuvėsiuose!’ ­

³ taip kalba Viešpats DIEVAS:

‘Tikėk manimi, aš prieš tave, Tyre!

Kaip jūra sukelia bangas,

taip aš sukelsiu prieš tave daug tautų.

⁴ Jos išardys Tyro mūrus

ir nuvers jo bokštus.

Nušluosiu nuo jo dulkes

ir paversiu jį plika uola.

⁵ Jis taps vieta jūroje

tinklams džiovinti,

nes aš pasakiau, ­ tai Viešpaties DIEVO žodis. ­

Jis bus tautų plėšiamas,

⁶ o jam pavaldūs miestai žemyne

bus išžudyti kalaviju.

Tuomet jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS.’“

⁷ Juk taip kalba Viešpats DIEVAS: „Tikėk manimi, atvesiu prieš Tyrą iš šiaurės Babilono karalių Nebukadnecarą, karalių karalių, drauge su žirgais, vežimais, raiteliais, su didele ir galinga kariuomene.

⁸ Tau klusnius miestus žemyne

jis išžudys kalaviju.

Prieš tave pasistatys apgulos bokštus,

prieš tave supils pylimą

ir prieš tave pakels skydų stogą.

⁹ Savo mūrdaužių jėgą jis atgręš į tavo sienas,

tavo bokštus sutrupins savo kirviais.

¹⁰ Jo žirgų bus tokia daugybė,

kad jų sukeltos dulkės apdengs tave.

Nuo raitelių, ratų ir vežimų ūžesio

drebės tavo sienos,

kai jis žengs pro tavo vartus,

kaip daro žengiantys į pralaužtą miestą.

¹¹ Savo žirgų kanopomis

jie nutryps visas tavo gatves,

kalaviju išžudys tavo žmones;

nugrius žemėn tavo didingi stulpai.

¹² Jie išplėš tavo turtus,

išgrobstys prekes,

išardys tavo mūrus,

sugriaus puikiuosius tavo namus,

sumes į vandenį

tavo akmenis, sijas ir žemes.

¹³ Padarysiu galą tavo dainų skambėjimui,

nebebus girdėti tavo lyrų garsų.

¹⁴ Paversiu tave plika uola,

tu tapsi vieta tinklams džiovinti.

Daugiau niekada nebūsi atstatytas,

nes aš, VIEŠPATS, pasakiau“, ­

tai Viešpaties DIEVO žodis.

¹⁵ Taip kalba Viešpats DIEVAS Tyrui: „Ar nedrebės salos, kai tu krisi, kai sužeistieji vaitos, kai tavo viduje vyks žudynės? ¹⁶ Tuomet visi pajūrio vadai nužengs nuo savo sostų, nusimes skraistes ir nusivilks išsiuvinėtus drabužius. Apsirengs siaubu, sėdės ant žemės ir be perstojo drebės, apstulbę dėl tavęs. ¹⁷ Jie apraudos tave, sakydami:

‘Kaip tu pradingai iš jūrų,

garsusis mieste!

Galingas jūroje buvo jis ir jo gyventojai,

jie kėlė siaubą visiems jos gyventojams.

¹⁸ O dabar, tavo kritimo dieną,

dreba visos pamarių salos;

pamarių salos apstulbusios dėl tavo žuvimo.’“

¹⁹ Juk taip kalba Viešpats DIEVAS: „Kai būsiu pavertęs tave griuvėsių miestu, tokiu pat, kaip kiti sugriauti miestai, kai būsiu užliejęs tave gelme, ir didieji vandenys bus tave apsėmę, ²⁰ nugramzdinsiu tave drauge su žengiančiais į kapą, pas praėjusių laikų žmones. Apgyvendinsiu tave žemės gilumoje tarp senovės griuvėsių drauge su žengiančiais į kapą, kad daugiau nebūtum gyvenamas ir nebespindėtum didybe gyvųjų šalyje. ²¹ Privesiu tave prie baisaus galo, ir tavęs nebebus! Nors būsi ieškomas, nebebūsi atrastas per amžius“, ­ tai Viešpaties DIEVO žodis.

¹ Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: ² „Dabar, žmogau, pradėk raudą dėl Tyro ³ ir sakyk Tyrui, gyvenančiam prie pat jūros vartų, prekiaujančiam su daugelio pamario salų tautomis:

‘Taip kalba Viešpats DIEVAS.

Tyre, tu gyreisi: ‘Aš tobulai gražus!’

⁴ Tavo sienos ­ marių širdyje,

o tavo statytojai padarė tave tobulai gražų.

⁵ Iš Senyro eglių jie išpjovė lentas tavo šonams,

tavo stiebui paėmė Libano kedrą.

⁶ Tau irklus padarė iš Bašano ąžuolų,

o denį ­ iš Kitimų salų pušies,

inkrustuotos dramblio kaulu.

⁷ Plona, dailiai išmarginta Egipto drobė

buvo panaudota tavo burei

ir vėliavai.

Mėlyno ir raudono Elišos salų purpuro

buvo tavo dangos.

⁸ Sidono ir Arvado gyventojai

buvo tavo irkluotojai.

Pas tave, Tyre, buvo tavo išminčiai;

jie buvo vairininkai!

⁹ Gebalo seniūnai ir amatininkai

užglaistė tavo išdrožas.

Pasikeisti su tavimi prekėmis

visi jūros laivai su savo įgulomis apsistojo tavo uoste.

¹⁰ Vyrai iš Persijos, Ludo ir Puto

buvo galingi tavo kariuomenės kariai.

Pasikabinę pas tave skydus ir šalmus,

jie teikė tau didingumo.

¹¹ Arvado ir Helecho vyrai visur aplink budėjo

ant tavo mūrų,

o gamadiečiai budėjo tavo bokštuose;

ant mūrų aplink sukabinę savo strėlines,

jie darė tave tobulai gražų.’

¹² Taršišas prekiavo su tavimi, ­ tokios gausios buvo visokios tavo gėrybės; į tavo prekes jie mainė sidabrą, geležį, alavą ir šviną. ¹³ Ir Javanas, Tubalas bei Mešechas prekiavo su tavimi; į tavo prekes jie mainė vergus ir žalvario rykus. ¹⁴ O Bet Togarma mainė į tavo prekes arklius, ristūnus ir mulus. ¹⁵ Dedano žmonės prekiavo su tavimi, ir daugelis pamario salų buvo ypatingos tavo prekyvietės; jie davė tau kaip užmokestį dramblio ilčių ir juodmedžio. ¹⁶ Edomas prekiavo su tavimi dėl tavo gaminių gausybės; į tavo prekes jie mainė granatus, purpurą, margaspalvius audinius, ploną drobę, koralus ir rubinus. ¹⁷ Judas ir Izraelio kraštas prekiavo su tavimi; į tavo prekes jie mainė kviečius iš Minito, soras, medų, aliejų ir balzamą. ¹⁸ Damaskas prekiavo su tavimi dėl gausybės tavo gaminių ­ tokios gausios buvo visokios tavo gėrybės ­ Helbono vynu ir balta vilna. ¹⁹ Vedanas ir Javan Meuzalas ėjo prekiauti su tavimi; į tavo prekes jie mainė lydytą geležį, cinamono žieves ir kvepiančias nendres. ²⁰ Dedanas prekiavo su tavimi pabalnių gūniomis. ²¹ Arabijos ir visų Kedaro didikų prekyba buvo tavo rankose; vedini ėriukais, avinais ir ožiais jie ateidavo prekiauti su tavimi. ²² Šebos ir Ramos pirkliai prekiavo su tavimi; į tavo prekes jie mainė įvairius geriausius prieskonius, visokiausius brangakmenius ir auksą. ²³ Su tavimi prekiavo Haranas, Kanė, Edenas, Šebos pirkliai, Ašūras ir Kilmadas. ²⁴ Jie prekiavo su tavimi, mainydami tavo prekyvietėje puošnius apdarus, mėlyno purpuro skraistes, išsiuvinėtas medžiagas, margaspalvius kilimus ir tvirtai suvytas virves. ²⁵ Taršišo laivai tarnavo tau prekyboje.

Buvai turtingas ir labai garbingas

jūros širdyje.

²⁶ Tavo irklininkai nuirklavo tave

į atvirą jūrą.

Rytys sutriuškino tave

atviroje jūroje.

²⁷ Tavo turtai, gaminiai ir prekės,

tavo jūreiviai ir vairininkai,

tavo glaistytojai ir prekių mainytojai,

visi tavo galingieji kariai,

visa tavo bendrija

tavo žuvimo dieną

grimzta į jūrų gelmes.

²⁸ Pasigirdus vairininkų riksmui,

dreba pamariai,

²⁹ savo laivus palieka visi irklininkai.

Jūreiviai ir jūrų vairininkai

stovi ant kranto,

³⁰ aimanuodami ir verkdami

tavęs karčiomis ašaromis.

Jie dulkėmis barstosi galvas

ir voliojasi pelenuose.

³¹ Dėl tavęs jie skutasi galvas,

apsivelka ašutine,

verkia tavęs iš sielvarto,

karčiai gedėdami.

³² Aimanuodami užtraukia raudą tau

ir aprauda tave:

‘Kas buvo kada nors kaip Tyras

sunaikintas jūros gelmėse?’

³³ Iškraudamas savo gaminius iš jūrų,

tu patenkinai daug tautų;

turėdamas turtų ir prekių gausybę,

tu praturtinai žemės karalius.

³⁴ Dabar guli jūrų sutriuškintas

vandenų gelmėse,

o tavo prekės ir visa tavo bendrija

nuskendo drauge su tavimi.

³⁵ Baisisi tavimi

visi pamarių gyventojai;

siaubas apėmė jų karalius,

ištįso jiems veidai.

³⁶ Kitų kraštų pirkliai švilpteli tau įkandin;

tu tapai pasibaisėjimu,

tavęs niekada nebebus.“