¹ Devintų metų dešimto mėnesio dešimtą dieną mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: ² „Žmogau, užsirašyk šią dieną, tikslią datą. Šiandien Babilono karalius pradėjo Jeruzalės apgulą. ³ Kalbėk palyginimu maištingiesiems namams ir sakyk:

‘Taip kalba Viešpats DIEVAS.

Kaisk katilą, užkaisk katilą,

pripilk į jį vandens.

⁴ Sudėk į jį gabalus,

visus geruosius gabalus,

šlaunį ir mentę,

pridėk į jį rinktinių kaulų.

⁵ Paimk iš kaimenės geriausią,

prikrauk po katilu malkų,

virk jame gabalus,

virink ir kaulus.“

⁶ Todėl taip kalba Viešpats DIEVAS:

„Vargas kruvinajam miestui,

tam surūdijusiam katilui,

kurio rūdys nebuvo nušveistos!

Ištuštink jį gabalą po gabalo,

nedarydamas jokio skirtumo.

⁷ Juk jo pralietas kraujas dar tebėra ant jo;

jis pralietas ant plikos uolos,

ne ant žemės išpiltas,

kad dulkės jį pridengtų.

⁸ Norėdamas tikrai įniršti

ir atkeršyti,

pralietą kraują palikau ant plikos uolos,

kad nebūtų pridengtas.“

⁹ Todėl taip kalba Viešpats DIEVAS:

„Vargas kruvinajam miestui!

Aš sukrausiu jam didelį laužą.

¹⁰ Krauk malkas, kurk ugnį,

gerai virk mėsą,

įmaišyk prieskonių,

tesvyla kaulai!

¹¹ Pastatyk jį tuščią ant žarijų,

jog įkaistų taip,

kad varis imtų švytėti.

Tuomet jo taršalai ištirps,

ir jo rūdys bus nudegintos.

¹² Veltui plušau, ­

storos rūdys iš jo neišeina.

Į ugnį jį su rūdimis!

¹³ Valiau tavo palaidą nešvarumą,

bet tu netapai švarus ir nesusiteršęs,

todėl niekada daugiau nebebūsi švarus,

kol nenumalšinsiu savo įniršio ant tavęs.

¹⁴ Aš, VIEŠPATS, pasakiau: ateina metas, ir aš įvykdysiu! Nesusilaikysiu, nepagailėsiu, nesuminkštėsiu! Būsi teisiamas pagal savo kelią ir darbus“, ­ tai Viešpaties DIEVO žodis.

Pranašo žmonos mirtis

¹⁵ Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: ¹⁶ „Žmogau, štai atimsiu iš tavęs staigia mirtimi tavo akių džiaugsmą, tačiau tu nei raudok, nei verk ir ašarų neliek. ¹⁷ Dūsauk patylomis ir susilaikyk nuo mirusiųjų gedulo. Užsivyniok turbaną, apsiauk kojas sandalais, neužsidenk barzdos ir gedinčiųjų duonos nevalgyk.“ ¹⁸ Tai pasakiau žmonėms ryto metą, o vakare mirė mano žmona. Kitą rytą dariau, kaip man buvo įsakyta.

¹⁹ Žmonės manęs klausinėjo: „Nejau nepasakysi mums, ką reiškia tai, ką tu darai?“ ²⁰ Tuomet jiems atsakiau: „Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: ²¹ ‘Sakyk Izraelio namams.’ Taip kalba Viešpats DIEVAS: ‘Tikėkite manimi, išniekinsiu savo Šventyklą, jūsų stiprybės pasididžiavimą, jūsų akių džiaugsmą ir jūsų širdžių troškimą. O jūsų sūnūs ir dukterys, kuriuos ten palikote, žus nuo kalavijo. ²² Tuomet jūs darysite, kaip aš dariau: barzdų neužsidengsite ir gedinčiųjų duonos nevalgysite. ²³ Su turbanais ant galvų ir sandalais ant kojų neraudosite ir neverksite, bet būsite savo kalčių prislėgti ir dūsausite vienas kitam. ²⁴ Taip Ezechielis bus jums ženklas: visa, ką jis darė, ir jūs darysite. Kai tai įvyks, žinosite, kad aš esu Viešpats DIEVAS.’

²⁵ O tu, žmogau, tą dieną, kai iš jų atimsiu jų tvirtovę, jų džiugesį ir šlovę, jų akių džiaugsmą ir širdžių troškimą, jų sūnus ir dukteris, ²⁶ tą dieną ateis pas tave bėglys, kad išgirstumei apie tai savo ausimis. ²⁷ Tą dieną tavo lūpos atsivers bėgliui, tu vėl kalbėsi ir nebebūsi nebylys; tu būsi jiems ženklas, ir jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS.“