¹ Vėl pakėliau akis ir regėjau keturis vežimus, išvažiuojančius tarp dviejų kalnų. Tie kalnai buvo žalvario. ² Pirmo vežimo žirgai buvo sarti, antro juodi, ³ trečio balti, o ketvirto palši obuolmušiai, eiklūs ristūnai. ⁴ Aš pakla´usiau su manimi kalbėjusį angelą: ‘Kas tai, mano viešpatie?’ ⁵ Angelas atsakė man: ‘Tai keturi padangių vėjai. Jie išeina, nusilenkę visos žemės VIEŠPAČIUI. ⁶ Sartieji žirgai eina į rytų šalį, vežimas su juodais žirgais ­ į šiaurės šalį, baltieji ­ į vakarų šalį, o palšieji obuolmušiai ­ į pietų šalį.’ ⁷ Išėję ristūnai nekantravo pradėti eiti sargybą žemėje. Jis tarė: ‘Pradėkite! Eikite sargybą žemėje!’ Ir jie ėjo sargybą žemėje. ⁸ Jis pašaukė mane, tardamas: ‘Žiūrėk, einantieji į šiaurės šalį įkurdino mano Dvasią šiaurės krašte.’

Jozuės vainikavimas

⁹ Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: ¹⁰ ‘Paimk sidabro ir aukso iš tremtinių Heldajo, Tobijos ir Jedajos, atvykusių iš Babilono, ir nueik tą pačią dieną į Sofonijos sūnaus Jošijos namus. ¹¹ Paimk sidabro ir aukso, padaryk karūną ir uždėk ją vyriausiajam kunigui Jehocadako sūnui Jozuei ant galvos. ¹² Sakyk jam:

„Taip kalba Galybių VIEŠPATS.

Štai vyras, kurio vardas Atžala,

nes jis turės atžalą vietoj savęs

ir pastatys VIEŠPATIES šventyklą.

¹³ Tai jis pastatys VIEŠPATIES šventyklą,

turės karališką didybę,

sėdės ir valdys savo soste.

Bus ir kunigas, sėdintis savo soste,

ir taikus sutarimas tarp jų.“’

¹⁴ Pati karūna liks VIEŠPATIES šventykloje kaip Heldajo, Tobijos, Jedajos ir Sofonijos sūnaus Jošijos atminimas. ¹⁵ Toli toli esantieji ateis ir padės statyti VIEŠPATIES šventyklą. Tuomet jūs žinosite, kad Galybių VIEŠPATS atsiuntė mane pas jus. Tai įvyks, jei jūs uoliai klausysitės VIEŠPATIES balso.“

¹ Ketvirtų karaliaus Darijaus metų devinto mėnesio ­ kislevo ­ ketvirtą dieną VIEŠPATIES žodis pasiekė Zachariją. ² Mat Betelio žmonės buvo pasiuntę Sarecerą ir Regem Melechą drauge su įgaliotiniais prašyti VIEŠPATIES malonės ³ ir paklausti Galybių VIEŠPATIES Namų kunigus ir pranašus: „Ar ir toliau man verkti ir pasninkauti, kaip dariau šitiek metų?“

⁴ „Tuomet mane pasiekė Galybių VIEŠPATIES žodis: ⁵ ‘Sakyk visiems krašto žmonėms ir kunigams:

Pasninkaudami ir raudodami penktą mėnesį

ir septintą mėnesį

per tuos septyniadešimt metų,

argi iš tikro dėl manęs pasninkaudavote?

⁶ Juk, valgydami ir gerdami,

argi nevalgote ir negeriate

tik dėl savęs pačių?’“

⁷ Argi tai ne tie patys žodžiai, kuriuos VIEŠPATS skelbė per ankstyvuosius pranašus, kai Jeruzalė ir aplinkiniai miestai buvo pilni žmonių ir klestėjo, kai Negebas ir Šefela buvo pilni gyventojų?

⁸ VIEŠPATIES žodis pasiekė Zachariją: ⁹ „Taip kalba Galybių VIEŠPATS:

‘Teiskite teisingai,

būkite maloningi ir gailestingi vieni kitiems.

¹⁰ Neskriauskite našlės ir našlaičio,

ateivio ir vargšo.

Nespęskite savo širdyse pinklių

vieni kitiems.’“

¹¹ Bet jie atsisakė klausyti, atkakliai atsuko nugarą ir, nenorėdami girdėti, užsikimšo ausis. ¹² Savo širdis jie taip užkietino kaip kietą deimantą, kad negirdėtų Įstatymo ir žodžių, kuriuos Galybių VIEŠPATS buvo savo dvasia siuntęs per ankstyvuosius pranašus. Todėl ir atėjo tas aitrus pyktis iš Galybių VIEŠPATIES. ¹³ „Kaip jie atsisakė klausyti, kai aš šaukiau, taip aš atsisakiau juos išklausyti, kai jie manęs šaukėsi, ­ sako Galybių VIEŠPATS. ­ ¹⁴ Išblaškiau juos audra anose tautose, kurių jie nebuvo pažinę. O kraštas, kurį jie paliko, buvo taip nusiaubtas, kad niekas nei ten, nei iš ten nebekėlė kojos. Jie padarė, kad žavus kraštas virto tyrais.