¹ Vėl pakėliau akis ir regėjau keturis vežimus, išvažiuojančius tarp dviejų kalnų. Tie kalnai buvo žalvario. ² Pirmo vežimo žirgai buvo sarti, antro juodi, ³ trečio balti, o ketvirto palši obuolmušiai, eiklūs ristūnai. ⁴ Aš pakla´usiau su manimi kalbėjusį angelą: ‘Kas tai, mano viešpatie?’ ⁵ Angelas atsakė man: ‘Tai keturi padangių vėjai. Jie išeina, nusilenkę visos žemės VIEŠPAČIUI. ⁶ Sartieji žirgai eina į rytų šalį, vežimas su juodais žirgais ­ į šiaurės šalį, baltieji ­ į vakarų šalį, o palšieji obuolmušiai ­ į pietų šalį.’ ⁷ Išėję ristūnai nekantravo pradėti eiti sargybą žemėje. Jis tarė: ‘Pradėkite! Eikite sargybą žemėje!’ Ir jie ėjo sargybą žemėje. ⁸ Jis pašaukė mane, tardamas: ‘Žiūrėk, einantieji į šiaurės šalį įkurdino mano Dvasią šiaurės krašte.’

Jozuės vainikavimas

⁹ Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: ¹⁰ ‘Paimk sidabro ir aukso iš tremtinių Heldajo, Tobijos ir Jedajos, atvykusių iš Babilono, ir nueik tą pačią dieną į Sofonijos sūnaus Jošijos namus. ¹¹ Paimk sidabro ir aukso, padaryk karūną ir uždėk ją vyriausiajam kunigui Jehocadako sūnui Jozuei ant galvos. ¹² Sakyk jam:

„Taip kalba Galybių VIEŠPATS.

Štai vyras, kurio vardas Atžala,

nes jis turės atžalą vietoj savęs

ir pastatys VIEŠPATIES šventyklą.

¹³ Tai jis pastatys VIEŠPATIES šventyklą,

turės karališką didybę,

sėdės ir valdys savo soste.

Bus ir kunigas, sėdintis savo soste,

ir taikus sutarimas tarp jų.“’

¹⁴ Pati karūna liks VIEŠPATIES šventykloje kaip Heldajo, Tobijos, Jedajos ir Sofonijos sūnaus Jošijos atminimas. ¹⁵ Toli toli esantieji ateis ir padės statyti VIEŠPATIES šventyklą. Tuomet jūs žinosite, kad Galybių VIEŠPATS atsiuntė mane pas jus. Tai įvyks, jei jūs uoliai klausysitės VIEŠPATIES balso.“