¹א Choro vadovui. „Sūnaus mirties“ melodija. Dovydo psalmė.

² Dėkosiu tau, VIEŠPATIE, iš visos širdies,

apsakysiu visus tavo nuostabius darbus.

³ Krykštausiu ir džiūgausiu tavyje,

šlovės giesmę giedodamas tavo vardui, Aukščiausiasis. ⁴ב į Tau pasirodžius, mano priešai traukiasi,

parpuola ir miršta.

⁵ Mat tu gini mano teisę ir bylą,

sėdėdamas soste kaip teisusis teisėjas.

⁶ג Tu grūmoji pagonims ir sunaikini nedorėlius,

jų vardą ištrini amžiams.

⁷ Priešo neliko ­ amžini griuvėsiai;

tu sugriovei jų miestus,

dingo net jų vardai.

⁸ה O VIEŠPATS lieka amžinai;

savo sostą jis pastatė teismui.

⁹ Jis teisia pasaulį teisumu;

tautas jis teisia bešališkai.

¹⁰ו VIEŠPATS ­ nuengtųjų tvirtovė,

tvirtovė nelaimės metu!

¹¹ Kas brangina tavo vardą, pasitiki tavimi,

nes tu, VIEŠPATIE, niekada neatmeti tų,

kurie ieško tavo pagalbos.

¹²ז Giedokite šlovės giesmę VIEŠPAČIUI,

kuris gyvena Sione!

Skelbkite tautoms jo darbus!

¹³ Juk jis neužmiršta varguolių šauksmo,

rūpinasi jais nekalto kraujo gynėjas.

¹⁴ח Pasigailėk manęs, VIEŠPATIE!

Žiūrėk, ką aš kenčiu nuo tų,

kurie manęs neapkenčia.

Išgelbėk mane, VIEŠPATIE, nuo mirties,

¹⁵ kad Siono vartuose

galėčiau skelbti visus tavo šlovės darbus

ir džiaugtis tavo išganymu.

¹⁶ט Tautos įgriuvo į savo iškastą duobę,

jų kojos įkliuvo į jų pačių paspęstas pinkles.

¹⁷ VIEŠPATS apsireiškia teisdamas,

nedorą žmogų jis apraizgo jo paties kėslais.

Higaionas. Sela.

¹⁸י Visi nedori žmonės yra pakeliui į Šeolą,

ir visi pagonys, kurie užmiršta Dievą.

¹⁹כ Ne visuomet varguolis bus užmirštas,

ir skurdžiai ne visai praras viltį.

²⁰ Pakilk, VIEŠPATIE!

Neleisk mirtingajam paimti viršų!

Tebūna tautos teisiamos tavo akivaizdoje.

²¹ Įvaryk jiems baimės,

VIEŠPATIE! Težino tautos, kad jos ­ tik žmonės! Sela.

¹ל  Kodėl tu, VIEŠPATIE, taip nuošaliai laikaisi?

Kodėl slepiesi, kai esu nelaimėje?

² Nedorėliai kankina įžūliai varguolius;

teįkliūva jie patys į savo sumanytas pinkles!

³ Nedorėlis puikuojasi savo širdies kėslais,

o gobšuolis keikia ir atmeta VIEŠPATĮ.

⁴ Įniršęs iš įžūlumo, nedorėlis sako:

„Atsiskaityti jis nešauks.“

Anot jo širdies kėslų: „Dievo nėra!“

⁵ Nedorėliui visada gerai klojasi;

tavo nuosprendžiai jam tolimi,

jis šaiposi iš visų savo priešų.

⁶ Sako sau: „Nebūsiu parblokštas,

per kartų kartas vargo nepatirsiu.“

⁷פ Jo lūpose pilna keiksmų, melo ir grasinimų,

vargas ir piktumas jam ant liežuvio.

⁸ Pasaloje jis tyko už aptvaro

ir slapta žudo nekaltą žmogų.

Jo akys vogčiomis seka nelaimingąjį,

⁹ע jis slapta sėlina lyg liūtas tankmėje.

Jis tyko pagrobti vargšą,

čiumpa vargdienį ir velka į savo tinklą.

¹⁰ Jis prisišlieja prie žemės, puola pagūžom

ir nelaimingąjį prislegia savo svoriu.

¹¹ Nedorėlis mano sau: „Dievui tai nerūpi.

Jis slepia savo veidą, jis niekada nežiūri.“

¹²ק Pakilk, VIEŠPATIE!

Pakelk ranką, Dieve, ir neužmiršk skriaudžiamųjų!

¹³ Kodėl nedorėlis turėtų tyčiotis iš Dievo

ir širdyje sakyti: „Atsiskaityti tu nešauksi!“

¹⁴ר Juk tu matai!

Tikrai imi į širdį vargą ir skausmą,

esi visada pasirengęs padėti!

Nelaimingasis tau gali save patikėti, ­

tu visada našlaičiui padedi.

¹⁵ש Palaužk nedoro ir blogo žmogaus jėgą,

nubausk jų nedorumą, neleisk jiems išlikti!

¹⁶ VIEŠPATS ­ Karalius per amžių amžius.

Pagonys išnyks iš jo krašto.

¹⁷ת VIEŠPATIE, tu išgirsi skriaudžiamųjų troškimą,

paguosi jų širdį, pakreipsi į juos savo ausį.

¹⁸ Našlaičio ir skriaudžiamojo bylą apginsi,

kad joks žemės mirtingasis nebekeltų baimės.