1א Choro vadovui. „Sūnaus mirties“ melodija. Dovydo psalmė. 2 [i1]Dėkosiu tau, VIEŠPATIE, iš visos širdies, apsakysiu visus tavo nuostabius darbus. 3 Krykštausiu ir džiūgausiu tavyje, šlovės giesmę giedodamas tavo vardui, Aukščiausiasis. 4ב į Tau pasirodžius, mano priešai traukiasi, parpuola ir miršta. 5 Mat tu gini mano teisę ir bylą, sėdėdamas soste kaip teisusis teisėjas. 6ג Tu grūmoji pagonims ir sunaikini nedorėlius, jų vardą ištrini amžiams. 7 Priešo neliko amžini griuvėsiai; tu sugriovei jų miestus, dingo net jų vardai. 8ה O VIEŠPATS lieka amžinai; savo sostą jis pastatė teismui. 9 Jis teisia pasaulį teisumu; tautas jis teisia bešališkai. 10ו VIEŠPATS nuengtųjų tvirtovė, tvirtovė nelaimės metu! 11 Kas brangina tavo vardą, pasitiki tavimi, nes tu, VIEŠPATIE, niekada neatmeti tų, kurie ieško tavo pagalbos. 12ז Giedokite šlovės giesmę VIEŠPAČIUI, kuris gyvena Sione! Skelbkite tautoms jo darbus! 13 Juk jis neužmiršta varguolių šauksmo, rūpinasi jais nekalto kraujo gynėjas. 14ח Pasigailėk manęs, VIEŠPATIE! Žiūrėk, ką aš kenčiu nuo tų, kurie manęs neapkenčia. Išgelbėk mane, VIEŠPATIE, nuo mirties, 15 kad Siono vartuose galėčiau skelbti visus tavo šlovės darbus ir džiaugtis tavo išganymu. 16ט Tautos įgriuvo į savo iškastą duobę, jų kojos įkliuvo į jų pačių paspęstas pinkles. 17 VIEŠPATS apsireiškia teisdamas, nedorą žmogų jis apraizgo jo paties kėslais. Higaionas[i2]. Sela. 18י Visi nedori žmonės yra pakeliui į Šeolą, ir visi pagonys, kurie užmiršta Dievą. 19כ Ne visuomet varguolis bus užmirštas, ir skurdžiai ne visai praras viltį. 20 Pakilk, VIEŠPATIE! Neleisk mirtingajam paimti viršų! Tebūna tautos teisiamos tavo akivaizdoje. 21 Įvaryk jiems baimės, VIEŠPATIE! Težino tautos, kad jos tik žmonės! Sela. | 
