¹ Choro vadovui. „Lelijų“ melodija. Dovydo.

² Gelbėk mane, Dieve,

nes vandenys siekia man kaklą!

³ Klimpstu į dumbliną gelmę,

nėra kur koja pasiremti.

Patekau į gilius vandenis,

ir bangos mane skandina.

⁴ Pavargau besišaukdamas pagalbos,

išdžiūvo man gerklė.

Akis pražiūrėjau,

belaukdamas tavo pagalbos.

⁵ Daugiau negu plaukų man ant galvos yra žmonių,

kurie nekenčia manęs be priežasties.

Mano priešai juodina mane melais;

jie stiprūs ir nori mane užmušti.

Argi turiu grąžinti, ko nesu pavogęs?

⁶ Dieve, tu pažįsti mano kvailybę,

mano nuodėmės tau ne paslaptis.

⁷ Tenebūna sugėdinti dėl manęs tie,

kurie pasitiki tavimi, Viešpatie, Galybių DIEVE;

tenebūna gėdos dėl manęs tiems,

kurie tave garbina, Izraelio Dieve!

⁸ Juk dėl tavęs kentėjau užgaulę,

ir gėda dengė mano veidą.

⁹ Tapau benamis tarp savo giminių,

svetimas savo motinos vaikams.

¹⁰ Mat uolumas tavo Namams ryja mane lyg ugnis,

ir tau metami užgauliojimai krinta ant manęs.

¹¹ Už tai, kad verkiau ir pasninkavau,

žmonės šmeižia mane.

¹² Kad padariau ašutinę savo drabužiu,

jie juokiasi iš manęs.

¹³ Vartuose žmonės skleidžia apie mane paskalas,

smuklės lankytojai tyčiojasi iš manęs dainomis.

¹⁴ O aš meldžiuosi tau, VIEŠPATIE.

Malonės metu, Dieve, išklausyk manęs,

paisydamas savo didžio gerumo.

Savo ištikima pagalba

¹⁵ trauk mane iš liūno, kad nenugrimzčiau,

gelbėk mane nuo priešų ir vandens gelmių.

¹⁶ Neleisk tvano bangoms manęs paskandinti,

neleisk gelmėms manęs praryti,

neleisk kapui virš manęs užsiverti.

¹⁷ Atsiliepk man, VIEŠPATIE,

nes gera tavo ištikimoji meilė;

atsigręžk į mane iš savo didžio gailestingumo.

¹⁸ Neslėpk veido nuo savo tarno.

Aš kenčiu, tad skubėk man atsiliepti.

¹⁹ Prieik prie manęs, atpirk mane,

išlaisvink mane nuo priešų!