¹ Choro vadovui. Dovydo psalmė. Giesmė.

² Pakyla Dievas, išsisklaido jo priešai;

bėga nuo jo veido tie, kurie jo neapkenčia.

³ Kaip blaškomi dūmai

jie pradingsta;

kaip prieš ugnį tirpstantis vaškas

nedorėliai pražūva prieš Dievą.

⁴ O teisieji linksminasi;

jie džiūgauja Dievo Artume,

jie laimingi ir krykštauja iš džiaugsmo.

⁵ Giedokite Dievui,

giedokite šlovės giesmes jo vardui;

aukštinkite tą, kuris joja ant debesų,

kurio vardas yra VIEŠPATS;

džiūgaukite jo Artume.

⁶ Našlaičių tėvas ir našlių gynėjas ­

tai Dievas savo šventoje buveinėje.

⁷ Dievas duoda benamiams namus,

išlaisvina kalinius gyvus ir sveikus;

o maištingieji lieka gyventi dykynėje.

⁸ Dieve, kai tu vedei savo tautą,

kai žygiavai per dykumą, Sela

⁹ žemė drebėjo, dangus prapliupo lietumi

Artume Dievo, Sinajaus Dievo,

Artume Dievo, Izraelio Dievo.

¹⁰ Siuntei gausų lietų, Dieve,

atgaivinai savo nualintą paveldą;

¹¹ tavo žmonės ten rado namus;

iš savo gerumo, Dieve,

tu pasirūpinai vargstančiais.

¹² VIEŠPATS ištaria žodį,

ir didis būrys moterų neša gerą žinią:

¹³ „Bėga, bėga kariuomenių karaliai!

Moterys namie dalijasi grobiu,

¹⁴ nors jos likosi tarp avidžių,

balandžio pasidabruotais sparnais,

geriausiu auksu paauksuotomis jo plunksnomis.

¹⁵ Visagaliui ten blaškant karalius,

krito sniegas ant Calmono kalno.“

¹⁶ O didingasis kalne, Bašano kalne,

daugelio viršūnių kalne, Bašano kalne!

¹⁷ Daugelio viršūnių kalne,

kodėl žvairuoji į kalną,

kurį Dievas išsirinko savo buveine

ir kuriame VIEŠPATS gyvens amžinai?

¹⁸ Dievo kovos vežimų dusyk po dešimt tūkstančių ­

tūkstančių tūkstančiai;

VIEŠPATS žygiuoja iš Sinajaus į šventąją vietą.

¹⁹ Tu kopei į aukštąjį kalną,

vedeisi belaisvius su palyda

ir priėmei dovanas iš žmonių,

net iš tų, kurie maištauja.

VIEŠPATS Dievas ten gyvens!

²⁰ Tebūna pagarbintas Viešpats!

Kasdien jis neša mūsų naštas,

Dievas ­ mūsų išganymas. Sela.

²¹ Mūsų Dievas yra Dievas, kuris išgano;

jis VIEŠPATS, mūsų Viešpats,

kuris gelbsti mus nuo mirties.

²² Dievas sutrupins savo priešams galvas,

gauruotą pakaušį einančio savo kaltės keliais.

²³ VIEŠPATS tarė: „Parvesiu juos iš Bašano,

parvesiu juos iš jūros gelmių,

²⁴ kad tu galėtumei braidyti jų kraujyje

ir kad tavo šunys prisilaižytų jo iki soties.“

²⁵ Dieve, visi mato tavo pergalės eitynes,

Dievo, mano Karaliaus, žygiavimą į savo šventovę.

²⁶ Giesmininkai priekyje, muzikantai gale,

tarp jų merginos muša būgnelius su žvangučiais.

²⁷ „Susirinkę į sueigą, garbinkite Dievą ­ VIEŠPATĮ,

kurie esate iš Izraelio šaltinio!“

²⁸ Antai Benjamino žmonės, mažiausia kiltis, juos veda;

Judo didžiūnai savo būryje,

Zabulono vadai, Naftalio didikai.

²⁹ Siųsk, Dieve, savo jėgą,

jėgą, Dieve, kurią parodei dėl mūsų

³⁰ iš savo šventovės Jeruzalėje,

kur karaliai neša tau dovanas.

³¹ Drausk nendrių laukinį žvėrį^[i1], drausk tautas,

tą stiprių jaučių ir veršių bandą,

kol ateis gūždamiesi su sidabro luitais.

Išblaškyk tautas, kurios džiaugiasi karais!

³² Nešini duoklėmis ateis iš Egipto,

Kušas atskubės su dovanomis Dievui.

³³ Visų tautų žmonės, giedokite Dievui,

giedokite šlovės giesmę Viešpačiui, Sela

³⁴ kuris joja dangaus skliautu,

sukurtu pasaulio pradžioje.

Štai griaudžia jo balsas ­ galingas balsas:

³⁵ „Pripažinkite Dievo galybę!“

Jo didybė gaubia Izraelį,

o jo galybė ­ dangaus skliaute.

³⁶ Pagarbią baimę kelia savo šventovėje Dievas,

Izraelio Dievas;

jis teikia galybę ir jėgą tautai.

Žmonės, garbinkite Dievą!