1 Dovydo malda. Klausykis, VIEŠPATIE, kaip maldauju teisybės, atsižvelk į mano šauksmą! Išgirsk mano maldą iš lūpų be vyliaus! 2 Iš tavęs teateina man nuosprendis, nes tavo akys mato teisybę. 3 Nors ir mėgintum mano širdį, tirtum mane naktį ir bandytum mane ugnimi, nerastum manyje neteisybės. Nenusidėjau lūpomis, 4 kaip daugelis žmonių. Branginau žodį iš tavo lūpų ir išvengiau smurto kelių. 5 Tavo Įstatymo keliu žingsniavau, nuo jo mano kojos niekada nenuklydo. 6 Šaukiuosi tavęs, nes tu mane išgirsi, Dieve! Atsuk man savo ausį, klausykis mano žodžių. 7 Parodyk savo ištikimą meilę nuostabiais darbais, Gelbėtojau, ieškantiems užuovėjos nuo užpuolikų tavo dešinėje. 8 Saugok mane kaip savo akies vyzdį, savo sparnų paūksmėje paslėpk mane 9 nuo nedorėlių, norinčių mane suplėšyti. Apspinta mane mirtini priešai; 10 be gailesčio jų kietos širdys, įžūliai kalba jų lūpos. 11 Jie aplink mane, kur tik pasisuku, įbedę akis, laukia progos mane parblokšti 12 lyg išalkę grobio liūtai, lyg iš pasalų sėlinantys liūtukai. 13 Pakilk, VIEŠPATIE, stok prieš juos ir parblokšk! Išlaisvink mane savo kalaviju iš nedorėlio. 14 Savo ranka, VIEŠPATIE, išgelbėk nuo mirtingųjų nuo mirtingųjų, kurių dalia tik šis gyvenimas. Jų pilvai teprisipildo to, ką esi jiems sutaupęs, jų vaikai tegu sočiai sau glemžia bei tepalieka ir savo mažyliams. 15 O aš, būdamas doras, matysiu tavo veidą ir pabudęs būsiu laimingas dėl tavo Artumo. | 
