³⁰ Praėjau pro tinginio lauką,

pro vynuogyną žmogaus, kuris buvo kvailas.

³¹ Žiūriu, jis visas apaugęs erškėčiais,

žemė pilna dilgėlių,

ir akmeninė tvora išgriauta.

³² Stebėjau ir dėjausi į širdį;

žvalgiausi ir mokiausi.

³³ „Truputį pamiegoti, truputį pasnausti,

truputį rankas sudėjus pailsėti“ ­

³⁴ ir skurdas užklups tave kaip plėšikas,

o nepriteklius ­ kaip ginkluotas karys.