²⁹ Kas dūsauja: „Deja!“? Kas šaukia: „Vargas man!“?

Kas įsivėlę į vaidus? Kas skundžiasi?

Kas žaizdotas be priežasties? Kieno miglotos akys?

³⁰ Tų, kurie ilgai užsisėdi prie vyno,

tų, kurie eina tuštinti maišyto vyno.

³¹ Nežvilgčiok į tą raudoną vyną,

kai jis švyti taurėje!

Taip švelniai jis teka žemyn,

³² bet galų gale kerta kaip gyvatė

ir gelia kaip angis.

³³ Tavo akys matys keistus vaizdus

ir tavo širdis kalbės kvailus niekus.

³⁴ Tu jausiesi kaip žmogus, miegantis plačioje jūroje,

tarsi žmogus, užmigęs burių stiebo viršūnėje.

³⁵ „Buvau daužomas, ­ sakysi, ­ bet man neskaudėjo;

buvau mušamas, bet nejaučiau!

Kai tik pabusiu, vėl vyno prašysiu!“