¹⁴ Be to, nuo tos dienos, kai buvau paskirtas jų valdytoju Judo krašte ­ nuo dvidešimtų iki trisdešimt antrų karaliaus Artakserkso metų, iš viso dvylika metų, ­ nei aš, nei mano broliai niekada nevalgėme valdytojo maisto davinio. ¹⁵ Ankstesnieji valdytojai, mano pirmtakai, ėmė iš jų maistą bei vyną ir pinigais keturiasdešimt sidabro šekelių. Net jų tarnai šiurkščiai elgėsi su žmonėmis. Bet aš iš Dievo baimės taip nedariau. ¹⁶ Iš tikrųjų, būdamas atsidavęs sienos atstatymo darbams, neįsigijau jokios žemės, bet įdėjau savo dalį į sienos atstatymą. Visi mano vyrai buvo sutelkti prie šio darbo. ¹⁷ Be to, prie mano stalo būdavo šimtas penkiasdešimt žmonių ­ žydų bei pareigūnų ir atėjusių pas mus iš aplinkinių tautų. ¹⁸ Nors kasdien buvo paruošiamas mano lėšomis jautis, šeši rinktiniai avinai, paukštiena, neskaitant gausybės visokio vyno kas dešimt dienų, nereikalavau valdytojo davinio, nes darbo našta slėgė žmones. ¹⁹ O mano Dieve, atsimink mano labui visa, ką esu padaręs šiai tautai!

¹ Kai buvo pranešta Sanbalatui, Tobijai ir arabui Gešemui bei kitiems mūsų priešams, kad aš atstačiau sieną, ir neliko jokių spragų, nors durų į vartus iki to laiko dar nebuvau įstatęs, ² Sanbalatas ir Gešemas atsiuntė man tokį žodį: „Eikš, susitikime Kefirimuose, Onojo slėnyje.“ Jie manė padaryti man pikta. ³ Tad nusiunčiau pas juos pasiuntinius pasakyti: „Esu užsiėmęs dideliu darbu ir negaliu atvykti. Kodėl turėtų sustoti darbas, man jį palikus ir vykstant pas jus?“ ⁴ Keturis sykius jie atsiuntė tą patį žodį, o aš daviau jiems tokį pat atsakymą. ⁵ Sanbalatas atsiuntė man tą patį žodį penktą kartą per savo tarną su neantspauduotu laišku rankoje. ⁶ Jame buvo parašyta: „Tautose sklinda gandas ­ ir Gešemas tai patvirtina, ­ kad tu ir žydai ketinate sukilti. Užtat ir sieną atstatai. Pasak šio pranešimo, tu ketini tapti jų karaliumi. ⁷ Be to, tu net pranašus paskyrei, kad Jeruzalėje apie tave skelbtų: ‘Jude yra karalius!’ Žodis apie šiuos dalykus tikrai pasieks karalių. Todėl eikš, pasitarkime.“ ⁸ Tada nusiunčiau jam tokį atsakymą: „Dalykų, kuriuos mini, nėra buvę. Tu juos iš savo vaizduotės prasimanai.“ ⁹ Mat visi jie norėjo mus išgąsdinti, manydami: „Jie nuleis rankas ir darbas nebus užbaigtas.“ O dabar, Dieve, sustiprink mano rankas!

¹⁰ Kartą, man užėjus aplankyti Mehetabelio sūnaus Delajos sūnaus Šemajos, negalėjusio pas mane ateiti, šis tarė: „Susitikime Dievo Namuose, šventyklos viduje, ir uždarykime šventyklos duris, nes jie ateina tavęs nužudyti. Iš tikrųjų šiąnakt jie ateina tavęs nužudyti.“

¹¹ Bet aš atsakiau: „Nejau žmogus, kaip aš, turėtų pabėgti? Argi vyras, kaip aš, eitų į šventyklą gelbėti savo gyvasties? Ne, aš neisiu!“ ¹² Tada aš suvokiau, ir man buvo aišku, kad ne Dievas buvo jį siuntęs, bet tą pranašavimą apie mane jis ištarė dėl to, kad Tobija ir Sanbalatas buvo jį pasamdę, ¹³ idant elgčiausi iš baimės ir padaryčiau nuodėmę. Tada, turėdami ką gėdinga pasakoti, jie būtų galėję mane apšmeižti.

¹⁴ Atsimink Tobiją ir Sanbalatą, mano Dieve, už šiuos jų darbus, taip pat pranašę Noadiją bei kitus pranašus, norinčius įvaryti man baimės!

¹⁵ Taigi siena buvo užbaigta elulo mėnesio dvidešimt penktą dieną, per penkiasdešimt penkias dienas. ¹⁶ Apie tai išgirdę, visi mūsų priešai ­ visos aplinkinės tautos ­ išsigando ir nustojo drąsos, nes suprato, kad tas darbas buvo atliktas padedant mūsų Dievui. ¹⁷ Be to, tomis dienomis Judo didikai siuntė laišką po laiško Tobijai, o juos pasiekdavo Tobijos laiškai. ¹⁸ Mat daugelis Jude buvo susiję su juo, nes jis buvo Aracho sūnaus Šechanijos žentas, ir jo sūnus Johananas buvo vedęs Berechijos sūnaus Mešulamo dukterį. ¹⁹ Jie kalbėdavo mano akivaizdoje apie jo gerus darbus ir pranešdavo jiems mano žodžius. Tobija siuntė laiškų ir man, norėdamas mane įbauginti.

¹ Kai siena buvo atstatyta ir durys įstatytos, buvo paskirstytos užduotys vartininkams, giesmininkams ir levitams. ² Savo brolį Hananį paskyriau valdyti Jeruzalę kartu su tvirtovės valdytoju Hananija, nes jis buvo ištikimesnis vyras ir Dievo bijantis labiau, negu daugelis kitų. ³ Jiems įsakiau: „Jeruzalės vartai neturi būti atidaryti, kol neįkaista diena, o saulei dar tebešviečiant vartininkai turi duris uždaryti ir užsklęsti. Paskirkite sargus iš Jeruzalės gyventojų, vienus ­ prie jų sargybos vietų, o kitus ­ prie jų namų.“

Grįžusių tremtinių sąrašas

⁴ Miestas buvo platus ir didelis, bet žmonių jame buvo mažai ir namai dar nebuvo atstatyti.

⁵ Tada mano Dievas įkvėpė mane sutelkti didikus, pareigūnus ir žmones, kad jie būtų įtraukti į kilmės sąrašą. Aš užtikau kilmės sąrašo knygą tų, kurie buvo pirmi sugrįžę. Joje radau parašyta:

⁶ „Štai srities gyventojai, sugrįžę iš nelaisvės, kuriuos Babilono karalius Nebukadnecaras buvo išvaręs į tremtį ir kurie sugrįžo į Jeruzalę ir Judą, kiekvienas į savo miestą. ⁷ Jie parėjo drauge su Zerubabeliu, Jozue, Nehemija, Azarija, Raamija, Nahamaniu, Mordechaju, Bilšanu, Misperetu, Bigvaju, Nehumu, Baana.

Izraelio tautos vyrų skaičius: ⁸ Parošo palikuonių du tūkstančiai šimtas septyniasdešimt du, ⁹ Šefatijos palikuonių trys šimtai septyniasdešimt du, ¹⁰ Aracho palikuonių šeši šimtai penkiasdešimt du, ¹¹ Pahat Moabo palikuonių, būtent Ješūvos ir Joabo palikuonių, du tūkstančiai aštuoni šimtai aštuoniolika, ¹² Elamo palikuonių tūkstantis du šimtai penkiasdešimt keturi, ¹³ Zatuvo palikuonių aštuoni šimtai keturiasdešimt penki, ¹⁴ Zakajo palikuonių septyni šimtai šešiasdešimt, ¹⁵ Binujo palikuonių šeši šimtai keturiasdešimt aštuoni, ¹⁶ Bebajo palikuonių šeši šimtai dvidešimt aštuoni, ¹⁷ Azgado palikuonių du tūkstančiai trys šimtai dvidešimt du, ¹⁸ Adonikamo palikuonių šeši šimtai šešiasdešimt septyni, ¹⁹ Bigvajo palikuonių du tūkstančiai šešiasdešimt septyni, ²⁰ Adino palikuonių šeši šimtai penkiasdešimt penki, ²¹ Atero palikuonių, būtent Ezekijo palikuonių, devyniasdešimt aštuoni, ²² Hašumo palikuonių trys šimtai dvidešimt aštuoni, ²³ Becajo palikuonių trys šimtai dvidešimt keturi, ²⁴ Harifo palikuonių šimtas dvylika, ²⁵ Gibeono palikuonių devyniasdešimt penki, ²⁶ žmonių iš Betliejaus ir Netofos šimtas aštuoniasdešimt aštuoni, ²⁷ žmonių iš Anatoto šimtas dvidešimt aštuoni, ²⁸ žmonių iš Bet Azmaveto keturiasdešimt du, ²⁹ žmonių iš Kirjat Jearimų, Kefyros ir Beerotų septyni šimtai keturiasdešimt trys, ³⁰ žmonių iš Ramos ir Gebos šeši šimtai dvidešimt vienas, ³¹ žmonių iš Michmašo šimtas dvidešimt du, ³² žmonių iš Betelio ir Ajo šimtas dvidešimt trys, ³³ žmonių iš kito Nebojo penkiasdešimt du, ³⁴ kito Elamo palikuonių tūkstantis du šimtai penkiasdešimt keturi, ³⁵ Harimo palikuonių trys šimtai dvidešimt, ³⁶ Jericho palikuonių trys šimtai keturiasdešimt penki, ³⁷ Lodo, Hadido ir Onojo palikuonių septyni šimtai dvidešimt vienas, ³⁸ Senavos palikuonių trys tūkstančiai devyni šimtai trisdešimt.

³⁹ Kunigų: Jedajos palikuonių, būtent iš Jozuės namų, devyni šimtai septyniasdešimt trys, ⁴⁰ Imero palikuonių tūkstantis penkiasdešimt du, ⁴¹ Pašhūro palikuonių tūkstantis du šimtai keturiasdešimt septyni, ⁴² Harimo palikuonių tūkstantis septyniolika.

⁴³ Levitų: Jozuės palikuonių, būtent Hodvos palikuonių iš Kadmielio, septyniasdešimt keturi.

⁴⁴ Giesmininkų: Asafo palikuonių šimtas keturiasdešimt aštuoni.

⁴⁵ Vartininkų: Šalumo, Atero, Talmono, Akubo, Hatitos, Šobajo palikuonių šimtas trisdešimt aštuoni.

⁴⁶ Šventyklos tarnų: Cihos palikuonys, Hasufos palikuonys, Tabaoto palikuonys, ⁴⁷ Keroso palikuonys, Sijos palikuonys, Padono palikuonys, ⁴⁸ Lebanos palikuonys, Hagabos palikuonys, Šalmajo palikuonys, ⁴⁹ Hanano palikuonys, Gidelio palikuonys, Gaharo palikuonys, ⁵⁰ Reajos palikuonys, Recino palikuonys, Nekodos palikuonys, ⁵¹ Gazamo palikuonys, Uzos palikuonys, Paseacho palikuonys, ⁵² Besajo palikuonys, Meunimo palikuonys, nefišsiečių palikuonys, ⁵³ Bakbuko palikuonys, Hakufos palikuonys, Harhūro palikuonys, ⁵⁴ Bacluto palikuonys, Mehidos palikuonys, Haršos palikuonys, ⁵⁵ Barkoso palikuonys, Siseros palikuonys, Temacho palikuonys, ⁵⁶ Neciaho palikuonys, Hatifos palikuonys.

⁵⁷ Saliamono vergų palikuonių: Sotajo palikuonys, Sofereto palikuonys, Peridos palikuonys, ⁵⁸ Jaalos palikuonys, Darkono palikuonys, Gidelio palikuonys, ⁵⁹ Šefatijos palikuonys, Hatilo palikuonys, Pocheret Cebaimo palikuonys, Amono palikuonys.

⁶⁰ Iš viso Šventyklos tarnų ir Saliamono vergų palikuonių buvo trys šimtai devyniasdešimt du.

⁶¹ O tai sugrįžusieji iš Tel Melacho, Tel Haršos, Kerub Adono ir Imero, bet negalėjusieji įrodyti, kad jų protėvių namai ar kilmė izraelitiška: ⁶² Delajos palikuonys, Tobijos palikuonys, Nekodos palikuonys, iš viso šeši šimtai keturiasdešimt du;

⁶³ iš kunigų: Hobajos palikuonys, Hakoco palikuonys, Barzilajo palikuonys; šis buvo vedęs vieną iš Barzilajo Gileadiečio dukterų ir buvo vadinamas jų vardu. ⁶⁴ Jie ieškojo savo šeimos kilmės įrašo, bet negalėjo surasti, todėl pripažinti netinkami kunigo tarnybai. ⁶⁵ Valdytojas įsakė jiems nevalgyti švenčiausiųjų valgių, kol nekils kunigas, nešiojantis Urimus ir Tumimus.

⁶⁶ Visõs bendrijos skaičius buvo keturiasdešimt du tūkstančiai trys šimtai šešiasdešimt, ⁶⁷ neskaitant jų tarnų ir tarnaičių, kurių buvo septyni tūkstančiai trys šimtai trisdešimt septyni. Jie turėjo ir du šimtus keturiasdešimt penkis giesmininkus bei giesmininkes. ⁶⁸ Jų arklių buvo septyni šimtai trisdešimt šeši, mulų ­ du šimtai keturiasdešimt penki, kupranugarių ­ keturi šimtai trisdešimt penki ir asilų ­ šeši tūkstančiai septyni šimtai dvidešimt.

⁶⁹ Kai kurie kilčių galvos aukojo statybos iždui. Valdytojas paaukojo iždui tūkstantį aukso darikų, penkiasdešimt dubenų ir penkis šimtus trisdešimt kunigiškų apdarų. ⁷⁰ Keletas iš kilčių galvų paaukojo statybos iždui dvidešimt tūkstančių aukso darikų ir du tūkstančius du šimtus sidabro minų. ⁷¹ O tai, ką kiti žmonės paaukojo, sudarė dvidešimt tūkstančių aukso darikų, du tūkstančiai sidabro minų ir šešiasdešimt septyni kunigiški apdarai.

⁷² Kunigai, levitai, vartininkai, giesmininkai, Šventyklos tarnai ir visas Izraelis apsigyveno savo miestuose.“