¹ Kai buvo pranešta Sanbalatui, Tobijai ir arabui Gešemui bei kitiems mūsų priešams, kad aš atstačiau sieną, ir neliko jokių spragų, nors durų į vartus iki to laiko dar nebuvau įstatęs, ² Sanbalatas ir Gešemas atsiuntė man tokį žodį: „Eikš, susitikime Kefirimuose, Onojo slėnyje.“ Jie manė padaryti man pikta. ³ Tad nusiunčiau pas juos pasiuntinius pasakyti: „Esu užsiėmęs dideliu darbu ir negaliu atvykti. Kodėl turėtų sustoti darbas, man jį palikus ir vykstant pas jus?“ ⁴ Keturis sykius jie atsiuntė tą patį žodį, o aš daviau jiems tokį pat atsakymą. ⁵ Sanbalatas atsiuntė man tą patį žodį penktą kartą per savo tarną su neantspauduotu laišku rankoje. ⁶ Jame buvo parašyta: „Tautose sklinda gandas ­ ir Gešemas tai patvirtina, ­ kad tu ir žydai ketinate sukilti. Užtat ir sieną atstatai. Pasak šio pranešimo, tu ketini tapti jų karaliumi. ⁷ Be to, tu net pranašus paskyrei, kad Jeruzalėje apie tave skelbtų: ‘Jude yra karalius!’ Žodis apie šiuos dalykus tikrai pasieks karalių. Todėl eikš, pasitarkime.“ ⁸ Tada nusiunčiau jam tokį atsakymą: „Dalykų, kuriuos mini, nėra buvę. Tu juos iš savo vaizduotės prasimanai.“ ⁹ Mat visi jie norėjo mus išgąsdinti, manydami: „Jie nuleis rankas ir darbas nebus užbaigtas.“ O dabar, Dieve, sustiprink mano rankas!

¹⁰ Kartą, man užėjus aplankyti Mehetabelio sūnaus Delajos sūnaus Šemajos, negalėjusio pas mane ateiti, šis tarė: „Susitikime Dievo Namuose, šventyklos viduje, ir uždarykime šventyklos duris, nes jie ateina tavęs nužudyti. Iš tikrųjų šiąnakt jie ateina tavęs nužudyti.“

¹¹ Bet aš atsakiau: „Nejau žmogus, kaip aš, turėtų pabėgti? Argi vyras, kaip aš, eitų į šventyklą gelbėti savo gyvasties? Ne, aš neisiu!“ ¹² Tada aš suvokiau, ir man buvo aišku, kad ne Dievas buvo jį siuntęs, bet tą pranašavimą apie mane jis ištarė dėl to, kad Tobija ir Sanbalatas buvo jį pasamdę, ¹³ idant elgčiausi iš baimės ir padaryčiau nuodėmę. Tada, turėdami ką gėdinga pasakoti, jie būtų galėję mane apšmeižti.

¹⁴ Atsimink Tobiją ir Sanbalatą, mano Dieve, už šiuos jų darbus, taip pat pranašę Noadiją bei kitus pranašus, norinčius įvaryti man baimės!

¹⁵ Taigi siena buvo užbaigta elulo mėnesio dvidešimt penktą dieną, per penkiasdešimt penkias dienas. ¹⁶ Apie tai išgirdę, visi mūsų priešai ­ visos aplinkinės tautos ­ išsigando ir nustojo drąsos, nes suprato, kad tas darbas buvo atliktas padedant mūsų Dievui. ¹⁷ Be to, tomis dienomis Judo didikai siuntė laišką po laiško Tobijai, o juos pasiekdavo Tobijos laiškai. ¹⁸ Mat daugelis Jude buvo susiję su juo, nes jis buvo Aracho sūnaus Šechanijos žentas, ir jo sūnus Johananas buvo vedęs Berechijos sūnaus Mešulamo dukterį. ¹⁹ Jie kalbėdavo mano akivaizdoje apie jo gerus darbus ir pranešdavo jiems mano žodžius. Tobija siuntė laiškų ir man, norėdamas mane įbauginti.