¹ Mesk savo duoną į vandenis,

ir po daugelio dienų ją atrasi.

² Išdalyk, ką turi, septyniems

ar net aštuoniems, nes nežinai,

kokia nelaimė gali ištikti žemę.

³ Kai debesys pilni vandens,

jie palaisto lietumi žemę;

kad ir kur medis kristų, į pietus ar į šiaurę,

kur kris,

ten jis ir gulės.

⁴ Kas paiso vėjo, niekada nesės,

o kas stebi debesis, niekada nepjaus.

⁵ Kaip nežinai, kokiu keliu ateina gyvybės alsavimas

į kaulus motinos įsčiose,

taip nežinai,

kaip Dievas elgiasi Visatoje.

⁶ Rytą sėk savo sėklą,

iki vakaro neleisk savo rankoms ilsėtis,

nes niekada nežinai,

ar šis ar anas darbas pasiseks,

o gal abu bus sėkmingi.

⁷ Smagi dienos šviesa,

malonu akims matyti saulę.

⁸ Nors žmogus ir daug metų gyventų,

jais visais tesimėgauja prisimindamas,

kad bus daug tamsių dienų.

Visa, kas ateina, yra migla!