¹ Viena negyva musė gali sugadinti visą kvapųjį aliejų! Maža kvailystė nusveria išmintį ir pagarbą.

² Išmintingo žmogaus širdis veda jį į dešinę, kvailojo ­ į kairę. ³ Kvailasis ir kelyje būdamas stokoja nuovokos, nes skelbia visiems be išimties, kad jis kvailas.

⁴ Jei kiltų ant tavęs valdovo pyktis, nepasitrauk iš savo vietos, nes, pykčiui aprimus, atleidžiamos didelės kaltės.

⁵ Mačiau po saule kitą blogį tarsi klaidą, kylančią iš paties valdovo: ⁶ kvailybė iškelta į daugelį aukštų vietų, o turtingieji turi sėdėti ant žemų krėslų. ⁷ Mačiau raitų vergų ir didžiūnų, einančių pėsčiomis, tarsi jie būtų vergai.

⁸ Kas kasa duobę, tas įpuls į ją;

kas ardo akmeninę tvorą, tą įgels gyvatė.

⁹ Kas skaldo akmenis, tą jie sužeis;

kas kerta medžius, tam jie sukels pavojų.

¹⁰ Jei kirvis būtų atšipęs ir žmogus prieš tai jo nepagaląstų,

reikėtų įtempti jėgas. Sėkmingiau ­ pasinaudoti išmintimi.

¹¹ Jei gyvatė įgelia, kol dar nebuvo apkerėta,

tai jokios naudos kerėtojui.

¹² Išmintingo žmogaus žodžiai jam laimi palankumą,

o ką kvailasis sako, tai jį pražudo;

¹³ jo žodžiai prasideda nesąmone,

o šneka baigiasi visiška kvailyste.

¹⁴ Kvailasis tiesiog daugina žodžius!

Nė vienas nežino, ką atneš ateitis;

kas gali kam nors pasakyti, kas įvyks po jo?

¹⁵ Kvailojo triūsas taip jį nuvargina,

kad jis net nebežino, kaip nueiti į miestą.

Patarimai

¹⁶ Vargas tau, šalie, kurios karalius jaunuolis

ir kurios didžiūnai pradeda puotauti ryto metą!

¹⁷ Laiminga tu, šalie, kurios karalius iš kilmingųjų

ir kurios didžiūnai puotauja tinkamu laiku,

santūriai, o ne kaip girtuokliai!

¹⁸ Dėl tingumo įlinksta sijos,

dėl tingių rankų prilaša į trobą.

¹⁹ Puota keliama pramogai,

vynas daro gyvenimą linksmesnį,

ir pinigai viskam naudingi.

²⁰ Net tarp savo artimųjų neniekink karaliaus,

net savo miegamajame nekeik turtuolio,

nes padangių paukščiai gali nunešti tavo balsą,

sparnuotis gali pasakyti, ką tu sakei.