Sėjėjas

⁴ Susirinkus gausiai miniai ir žmonėms dar skubant iš visų miestų pas Jėzų, jis bylojo palyginimu: ⁵ „Sėjėjas išsirengė sėti javų. Jam sėjant, vieni grūdai nukrito pakelėje, buvo sumindžioti, ir dangaus sparnuočiai juos sulesė. ⁶ Kiti nukrito ant uolų, ir jų daigai sudžiūvo, nes trūko drėgmės. ⁷ Dar kiti nukrito tarp erškėčių, ir tie, kartu išaugę, juos nusmelkė. ⁸ O dar kiti nukrito į gerą žemę ir išaugę davė šimteriopą derlių.“ Tai papasakojęs, jis sušuko: „Kas turi ausis klausyti ­ teklauso!“

⁹ Jo mokiniai paklausė, ką reiškiąs tasai palyginimas. ¹⁰ Jis atsakė: „Jums duota pažinti Dievo karalystės paslaptis, o kitiems jos skelbiamos palyginimais, kad

regėdami nematytų

ir girdėdami nesuprastų.

¹¹ Palyginimas štai ką reiškia: sėkla yra Dievo žodis. ¹² Pakelėje ­ tai tie, kurie klausosi, paskui ateina velnias ir išrauna žodį iš jų širdies, kad jie netikėtų ir nebūtų išgelbėti. ¹³ Ant uolų ­ tie, kurie, išgirdę žodį, su džiaugsmu jį priima, bet neturi šaknų: kurį laiką jie tiki, o gundomi atkrinta. ¹⁴ Kas krito tarp erškėčių ­ tai tie, kurie išgirdo, bet tolyn eidami liko nusmelkti rūpesčių, turtų ir gyvenimo malonumų ir neduoda vaisiaus. ¹⁵ Nukritusi į gerą žemę sėkla ­ tai tie, kurie klauso žodžio, išsaugo jį taurioje ir geroje širdyje ir duoda vaisių kantrumu.