¹⁴ Tad kaip aš galiu jam atsakyti,

ar žodžiais priešgyniauti?

¹⁵ Nors ir esu teisus, negaliu jam atsakyti;

aš maldaučiau savo teisėją pasigailėjimo.

¹⁶ Jeigu kreipčiausi į jį, ir jis teiktųsi atsakyti,

netikiu, kad klausytųsi mano žodžių.

¹⁷ Juk jis plėšo audra mane

ir mano žaizdas daugina be priežasties.

¹⁸ Atsikvėpti man neleidžia,

sotina mane kartėliu.

¹⁹ Jeigu tai jėgų bandymas,

tai Dievas sako: ‘Štai aš!’

Jei tai teismo reikalas,

tai kas gali pašaukti jį stoti į teismą?

²⁰ Nors ir esu nekaltas,

mano lūpos pasmerktų mane;

nors esu be priekaištų,

jis parodytų mano ydas.

²¹ Esu be priekaištų? To nebežinau nė pats;

aš nebenoriu gyventi!

²² Tai viena ir tas pat! Užtat ir sakau:

‘Abu ­ ir nekaltą, ir kaltą ­ jis sunaikina!’

²³ Nelaimei staiga atnešus žūtį,

jis tyčiojasi iš nekaltojo negandos.

³² Juk jis nėra mirtingasis, panašus į mane,

kad galėčiau jam atsakyti

ar stoti kartu į teismą!

³³ O, kad būtų taikintojas tarp mūsų

ir uždėtų savo ranką ant mudviejų!

³⁴ Tenuima nuo manęs savo rykštę,

tenegąsdina manęs daugiau jo baimė.

³⁵ Tada kalbėčiau jo nebijodamas,

nes žinau, kad toks nesu.