¹ Tada Bildadas Šuachas atsakydamas tarė:

² „Kiek ilgai tu dar šitaip kalbėsi?

Žodžiai iš tavo lūpų ­ tarsi smarki vėtra!

³ Argi Dievas iškraipys teisėtvarką?

Argi Visagalis iškraipys teisumą?

⁴ Kai tavo vaikai jam nusidėjo,

jis atlygino jiems už jų kaltę.

⁵ Kai tu ieškosi Dievo

ir maldausi Visagalį, ⁶ jeigu būsi be priekaištų ir doras,

jis tikrai tavimi pasirūpins

ir atstatys teisėtą tavo namų židinį.

⁷ Tavo pirmykštė būklė atrodys kaip niekas,

nes ateityje tu labai praturtėsi.

⁸ Paklausk senosios kartos

ir apsvarstyk protėvių patirtį.

⁹ Juk mes patys ­ lyg vakar užgimę

ir nieko nežinome.

Mūsų dienos žemėje ­ tik šešėlis!

¹⁰ Argi jie tavęs nepamokys, nepapasakos

ir netars žodžių iš širdies?

¹¹ Argi papirusas gali augti ten,

kur nėra pelkių?

Argi nendrės gali žaliuoti ten,

kur nėra vandens?

¹² Būdamos žalios ir dar nekirstos,

jos vysta greičiau už kitus augalus.

¹³ Toks likimas visų,

kurie užmiršta Dievą;

bedievio žmogaus viltis virsta niekais.

¹⁴ Tik voratinklio siūlas ­ jo viltis,

voratinklis ­ jo pasitikėjimas.

¹⁵ Jis remsis savo namais, bet jie nepalaikys;

laikysis į juos įsikibęs, bet jie neišliks.

¹⁶ Nedorėlis klesti saulėje,

jo atžalos dygsta visame sode.

¹⁷ Jo šaknys apsiveja aplink akmenų krūvą,

jis gyvena tarp akmenų.

¹⁸ Kai jis išraunamas iš savo vietos,

ši nenori pažinti jo, sakydama:

‘Niekada nemačiau tavęs!’

¹⁹ Tikėk manimi, toks jo kelio džiaugsmas,

o iš žemės išaugs dar kiti.

²⁰ Tikėk manimi, Dievas nei atmes dorą žmogų,

nei išties ranką nedorėliams.

²¹ Juokas vėl pripildys tavo burną,

ir džiugesio šauksmai bus tavo lūpose.

²² Tavo priešai bus apvilkti gėda,

nedorėlių palapinė pradings.“