¹⁷ Tikėk manimi: laimingas žmogus,

kurį Dievas pataiso!

Neniekink Visagalio pamokos!

¹⁸ Juk jis sužeidžia, bet ir aptvarsto,

jo rankos nuplaka, bet ir pagydo.

¹⁹ Šešis kartus iš bėdos jis tave gelbės,

o septintą kartą nelaimė tavęs nebepalies.

²⁰ Bado metu jis atpirks tave nuo mirties,

o kare ­ nuo kalavijo pavojaus.

²¹ Nuo ilgų liežuvių rykštės būsi apgintas,

negandoms siaučiant aplinkui nedrebėsi.

²² Iš žūties ir bado juoksiesi,

žemės žvėrių nebebijosi.

²³ Dirvos akmenys bus tavo sąjungininkai,

laukiniai žvėrys elgsis su tavimi taikiai.

²⁴ Matysi, kad tavo palapinė saugi,

apžiūrėsi savo avidę ir nieko nepasigesi.

²⁵ Matysi, kad tavo palikuonys dauginasi

ir tavo ainija auga kaip žolė laukuose.

²⁶ Į kapą nueisi žilos senatvės sulaukęs

kaip laiku nuneštas kviečių pėdas.

²⁷ Tikėk manimi! Tai ištyrėme. Taip yra!

Klausykis ir dėkis tai į galvą!“