¹ Elifazui Tada Jobas atsakydamas tarė: ² „Ak, kad mano širdgėla būtų pasverta,

ir visos mano negandos padėtos ant svarstyklių!

³ Juk jos nusvertų jūros smiltis.

Todėl mano žodžiai buvo aštrūs.

⁴ Juk Visagalio strėlės susmigusios į mane,

ir mano dvasia čiulpia jų nuodus,

Dievo siaubas gaubia mane.

⁵ Argi bliauna laukinis asilas, turėdamas žolės?

Argi baubia jautis, turėdamas pašaro?

⁶ Argi kas valgo prėską beskonį maistą?

Argi turi skonį piktžolių sunka?

⁷ Toks maistas man koktus;

jis tarsi maistas ligonio.

⁸ O, kad mano prašymas būtų patenkintas

ir Dievas suteiktų, ko trokštu!

⁹ Net jeigu Dievui patiktų mane sutrinti,

duoti laisvę savo rankai ir mane nušluoti,

¹⁰ tai būtų man paguoda!

Džiaugčiausi net veriančiu skausmu,

nes neatmečiau Šventojo žodžių.

¹¹ Kokios gi mano jėgos, kad galėčiau tai pakelti?

Kiek ilgai man gali užtekti kantrybės?

¹² Nejau mano jėgos ­ akmens stiprumo,

o mano trapi prigimtis ­ žalvario?

¹³ Iš tikrųjų pats sau padėti negaliu,

man atimtos visos išgalės.

¹⁴ Bėdoje kaip ši man reikia ištikimų bičiulių,

ar būčiau atmetęs Visagalio baimę, ar ne.

¹⁵ Bet mano bičiuliai nuvilia mane kaip srautai,

išdžiūstantys per sausrą.

¹⁶ Tirpstančio sniego ir ledų jie būna prigrūsti,

¹⁷ bet kaitrai užėjus pranyksta,

kai karšta, pasitraukia iš savo vietos.

¹⁸ Karavanai suka iš kelio jų ieškodami,

klajoja ir pražūva dykumoje.

¹⁹ Karavanai iš Temos jų ieško,

vilkstinės iš Šebos jų viliasi.

²⁰ Bet jie nusivilia, tuščiai tikėjęsi,

pasiekia tas vietas ir apstulbsta.

²¹ Tad tokie dabar man esate:

matote mano negandas, bet išsigandote.

²² Argi prašiau: ‘Duokite man dovaną’?

Arba: ‘Duokite iš savo turtų kyšį už mane’?

²³ Arba: ‘Išgelbėkite mane iš priešo rankų’?

Arba: ‘Išpirkite mane iš engėjų nagų’?

²⁴ Mokykite mane, ir aš tylėsiu,

parodykite, kur mano suklysta.

²⁵ Kokie įtaigūs tiesūs žodžiai!

Bet ką reiškia jūsų įrodinėjimai?

²⁶ Argi jūs neprasimanote žodžių įrodinėjimams

ir bevilčio žmogaus žodžių nelaikote tauškalais?

²⁷ Jūs net kauliukus mestumėte dėl našlaičio

ir parduotumėte savo bičiulį.

²⁸ Bet malonėkite pažvelgti į mane:

į akis jums nemeluosiu.

²⁹ Prašyčiau pasvarstyti, kad nebūtų neteisybės;

apsvarstykite, aš vis dar teisus!

³⁰ Argi mano liežuvis suktas?

Ar aš neatskiriu nelaimės, kai ją patiriu?