Jėzus ­ gyvybės duona

²² Minia, buvusi anoje pusėje, matė, kad ten tebuvo viena valtis ir kad Jėzus nebuvo įlipęs į valtį su mokiniais, o šie išplaukė vieni. ²³ Rytojaus dieną iš Tiberiados atplaukė kitų valčių ir sustojo netoli vietos, kur žmonės buvo valgę Viešpaties palaimintos duonos. ²⁴ Sužinoję, kad čia nėra nei Jėzaus, nei jo mokinių, žmonės lipo į valtis ir plaukė į Kafarnaumą, ieškodami Jėzaus. ²⁵ Suradę jį kitapus ežero, jie klausinėjo: „Rabi, kada suspėjai čionai atvykti?“ ²⁶ O Jėzus prabilo į juos:

„Iš tiesų, iš tiesų sakau jums:

jūs ieškote manęs ne dėl to,

kad esate matę ženklų,

bet kad prisivalgėte duonos ligi soties.

²⁷ Plušėkite ne dėl žūvančio maisto,

bet dėl išliekančio amžinajam gyvenimui!

Jo duos jums Žmogaus Sūnus,

kurį Tėvas ­ Dievas savo antspaudu yra pažymėjęs.“

²⁸ Jie paklausė: „Ką mums veikti, kad darytume Dievo darbus?“ ²⁹ Jėzus atsakė: „Tai ir bus Dievo darbas: tikėkite tą, kurį jis siuntė.“ ³⁰ Jie dar klausė: „Tai kokį padarysi ženklą, kad pamatytume ir tave įtikėtume? Ką nuveiksi? ³¹ Antai mūsų tėvai tyruose valgė maną, kaip parašyta: Jis davė jiems valgyti duonos iš dangaus.“ ³² Tada Jėzus tarė:

„Iš tiesų, iš tiesų sakau jums:

tai ne Mozė

davė jums duonos iš dangaus,

bet mano Tėvas

duoda jums iš dangaus tikrosios duonos.

³³ Dievo duona nužengia iš dangaus

ir duoda pasauliui gyvybę.“

³⁴ Tada jie ėmė prašyti: „Viešpatie, duok visuomet mums tos duonos!“ ³⁵ Jėzus atsakė:

„Aš esu gyvybės duona!

Kas ateina pas mane,

niekuomet nebealks,

ir kas tiki mane,

niekuomet nebetrokš.

³⁶ O aš jau esu jums sakęs:

jūs mane regėjote, bet netikite.

³⁷ Visi, kuriuos man duoda Tėvas,

ateis pas mane,

ir ateinančio pas mane

aš neatstumsiu,

³⁸ nes aš nužengiau iš dangaus

vykdyti ne savo valios,

bet valios to, kuris mane siuntė.

³⁹ O mano Siuntėjo valia reikalauja,

kad nepražudyčiau nė vieno,

kuriuos jis man pavedė,

bet kad prikelčiau juos paskutiniąją dieną.

⁴⁰ Tokia mano Tėvo valia,

kad kiekvienas, kuris regi Sūnų ir tiki jį,

turėtų amžinąjį gyvenimą;

todėl aš jį prikelsiu

paskutiniąją dieną.“

⁴¹ Tada žydai ėmė murmėti, kad jis pasakęs: „Aš duona, nužengusi iš dangaus.“ ⁴² Jie sakė: „Argi jis ne Jėzus, Juozapo sūnus?! Argi mes nepažįstame jo tėvo ir motinos? Kaip jis gali sakyti: ‘Aš esu nužengęs iš dangaus’?“