¹ Kelkis, nušvisk! Tavo šviesa atėjo,

VIEŠPATIES šlovė virš tavęs sušvito!

² Nors žemę gaubia sutemos

ir tautas dengia tamsybės,

virš tavęs šviečia VIEŠPATS,

virš tavęs apsireiškia jo šlovė.

³ Tautos ateis prie tavo šviesos

ir karaliai prie tavo tekančio spindesio.

⁴ Pakelk akis, pažvelk aplinkui!

Visi renkasi eiti pas tave;

tavo sūnūs ateis iš toli,

tavo dukterys bus atneštos ant rankų.

⁵ Tai matydama, spindėsi iš džiaugsmo,

tavo širdis virpės ir džiūgaus,

nes tau bus išpilti jūros lobiai,

pas tave suplūs tautų turtai.

⁶ Apguls tave kupranugarių vilkstinės,

Midjano ir Efos vienkupriai.

Atvyks visi Šebos žmonės, auksu ir smilkalais nešini,

ir skelbs VIEŠPATIES šlovingus darbus.

⁷ Visos Kedaro kaimenės bus tau surinktos,

Nebajoto avinai tau tarnaus; kaip maloni atnaša jie žengs ant mano aukuro,

išpuošiu jais šlovinguosius savo Namus.

⁸ Kas gi ten atskrenda kaip debesis,

kaip karveliai į savo karvelides?

⁹ Tai laivai plaukia pas mane,

Taršišo didlaiviai priekyje,

pargabendami tavo sūnus iš toli

drauge su jų auksu ir sidabru

dėl VIEŠPATIES, tavo Dievo,

ir Izraelio Šventojo, kuris tave išaukštino.

¹⁰ Svetimšaliai tau atstatys mūrus,

jų karaliai tau tarnaus,

nes pykčio valandą tave nuplakiau,

tačiau malonės valandą parodysiu tau gailestį.

¹¹ Tavo vartai visuomet bus atverti;

jie nebus užkelti nei dieną, nei naktį,

kad galėtų įeiti nešantys tau tautų turtus

ir jų karaliai per eitynes.

¹² Tauta ir karalystė,

kuri tau netarnauja, pražus;

tókios tautos tikrai bus sunaikintos.

¹³ Libano šlovė ateis pas tave

drauge su kiparisais, klevais ir pušimis,

kad papuoštų mano Šventyklą

ir suteiktų grožį vietai,

kur ilsėsis mano kojos.

¹⁴ Žemai lenkdamiesi, ateis pas tave tavo engėjų sūnūs;

visi, kas niekino tave, parpuls tau po kojų.

Jie vadins tave „VIEŠPATIES miestu“

ir „Izraelio Šventojo Sionu“.

¹⁵ Dėl to, kad kadaise buvai apleistas,

nekenčiamas ir bejėgis,

dabar aš tave padarysiu

amžių pasididžiavimu, džiugesiu kartų kartoms.

¹⁶ Tu maitinsiesi tautų pienu,

žįsi karališkas krūtis.

Tuomet tu žinosi, kad aš, VIEŠPATS,

esu tavo Išvaduotojas, tavo Atpirkėjas,

Jokūbo Galingasis.

¹⁷ Vietoj žalvario teiksiu auksą,

vietoj geležies ­ sidabrą,

vietoj medžių ­ žalvarį,

o vietoj akmenų ­ geležį.

Taiką paskirsiu tavo prižiūrėtoju,

o teisumą­ tavo valdytoju.

¹⁸ Nebebus girdėti nei apie smurtą tavo šalyje,

nei apie niokojimą ar griovimą tavo valdose.

Savo mūrus tu vadinsi „Išganymu“,

o savo vartus ­ „Šlove“.

¹⁹ Tau dienos šviesa nebebus saulė

nei naktį nebešvies mėnulis,

bet VIEŠPATS bus tau amžina šviesa,

tavo Dievas ­ tavo spindesys.

²⁰ Tavo saulė niekada nebenusileis

nei tavo mėnulis nesudils,

nes VIEŠPATS bus tau amžina šviesa,

ir tavo gedulo dienos pasibaigs.

²¹ Tavo tauta bus vien iš teisiųjų;

jie amžinai paveldės žemę.

Jie ­ mano daigyno pumpurai,

mano rankų kūrinys, sukurtas man papuošti.

²² Mažiausias taps tūkstančiu,

jauniausias ­ galinga tauta.

Aš, VIEŠPATS, padarysiu tą bemat,

kai ateis laikas.“

¹  Viešpaties DIEVO dvasia su manimi,

nes VIEŠPATS patepė mane,

kad neščiau gerąją naujieną vargdieniams.

Jis pasiuntė mane guosti prislėgtųjų,

skelbti belaisviams laisvę

ir atidaryti kalėjimo duris kaliniams,

² skelbti VIEŠPATIES malonės metų,

mūsų Dievo atpildo dienos,

guosti visų liūdinčiųjų

³ ir suteikti liūdintiems Sione

vainiką vietoj pelenų,

džiugesio aliejaus vietoj gedulo,

šlovės skraistę vietoj bailumo,

kad galėtų vadintis teisumo ąžuolais ­ daigynu,

VIEŠPATIES sodintu, idant apreikštų jo šlovę.

⁴ „Jie prikels senuosius griuvėsius,

atstatys seniai apleistas gyvenvietes,

atnaujins nuniokotus miestus,

tuščius nuo neatmenamų laikų.

⁵ Svetimieji jums tarnaus

ir gins ganyklon jūsų kaimenes,

svetimšaliai bus jūsų artojai ir vynuogininkai.

⁶ O jūs būsite pavadinti VIEŠPATIES kunigais,

jums į akis bus sakoma: „Mūsų Dievo tarnai.“

Jūs naudositės tautų nuosavybe,

mėgausitės jų turtais.

⁷ Kadangi jų gėda buvo dviguba,

o užgaulės ir pajuoka buvo jų dalis,

savo šalyje jie gaus dvigubą paveldą

ir patirs amžiną džiaugsmą,

⁸ nes aš, VIEŠPATS, myliu teisingumą

ir nekenčiu grobimo ir nusikaltimo.

Ištikimai atiduosiu jų atlygį,

sudarysiu su jais amžiną Sandorą.

⁹ Jų giminė bus įžymi tarp tautų, o jų palikuonys ­ tarp žmonių.

Kas tik juos regės,

tas suvoks, jog tai giminė,

kurią palaimino VIEŠPATS.“

¹⁰ Visa širdimi džiaugsiuosi VIEŠPAČIU,

džiūgausiu savo Dievu,

nes jis mane aprengė išganymo drabužiais

ir apsupo teisumo skraiste

lyg jaunikį, besipuošiantį vainiku,

lyg nuotaką, besidabinančią vėriniais.

¹¹ Kaip žemė išaugina savo ataugas,

kaip sodas suželdina savo sėklas,

taip Viešpats DIEVAS suželdins teisumą ir šlovę

visų tautų akivaizdoje.

¹ Dėl Siono aš netylėsiu,

dėl Jeruzalės nenurimsiu,

kol jos teisumas nesušvis kaip aušra

ir jos pergalė nesuliepsnos kaip deglas.

² Išvys tuomet tautos tavo teisumą,

o visi karaliai ­ tavo šlovę.

Tu būsi vadinama nauju vardu,

kurį tau suteiks pats VIEŠPATS.

³ Tu būsi puošni karūna VIEŠPATIES rankoje,

karališka diadema savo Dievo dešinėje.

⁴ Tavęs daugiau nebevadins „Paliktąja“,

tavo šalies ­ „Nuniokotąja“,

bet būsi vadinama „Ji mano žavesys“,

o tavo šalis ­ “Ištekėjusia“,

nes VIEŠPATS žavisi tavimi,

už jo yra ištekėjusi tavo šalis.

⁵ Kaip tuoktųsi vaikinas su mergele,

taip tavo Statytojas susituoks su tavimi.

Kaip nuotaka džiaugiasi jaunikis,

taip tavimi džiaugsis tavo Dievas.