¹  Viešpaties DIEVO dvasia su manimi,

nes VIEŠPATS patepė mane,

kad neščiau gerąją naujieną vargdieniams.

Jis pasiuntė mane guosti prislėgtųjų,

skelbti belaisviams laisvę

ir atidaryti kalėjimo duris kaliniams,

² skelbti VIEŠPATIES malonės metų,

mūsų Dievo atpildo dienos,

guosti visų liūdinčiųjų

³ ir suteikti liūdintiems Sione

vainiką vietoj pelenų,

džiugesio aliejaus vietoj gedulo,

šlovės skraistę vietoj bailumo,

kad galėtų vadintis teisumo ąžuolais ­ daigynu,

VIEŠPATIES sodintu, idant apreikštų jo šlovę.

⁴ „Jie prikels senuosius griuvėsius,

atstatys seniai apleistas gyvenvietes,

atnaujins nuniokotus miestus,

tuščius nuo neatmenamų laikų.

⁵ Svetimieji jums tarnaus

ir gins ganyklon jūsų kaimenes,

svetimšaliai bus jūsų artojai ir vynuogininkai.

⁶ O jūs būsite pavadinti VIEŠPATIES kunigais,

jums į akis bus sakoma: „Mūsų Dievo tarnai.“

Jūs naudositės tautų nuosavybe,

mėgausitės jų turtais.

⁷ Kadangi jų gėda buvo dviguba,

o užgaulės ir pajuoka buvo jų dalis,

savo šalyje jie gaus dvigubą paveldą

ir patirs amžiną džiaugsmą,

⁸ nes aš, VIEŠPATS, myliu teisingumą

ir nekenčiu grobimo ir nusikaltimo.

Ištikimai atiduosiu jų atlygį,

sudarysiu su jais amžiną Sandorą.

⁹ Jų giminė bus įžymi tarp tautų, o jų palikuonys ­ tarp žmonių.

Kas tik juos regės,

tas suvoks, jog tai giminė,

kurią palaimino VIEŠPATS.“

¹⁰ Visa širdimi džiaugsiuosi VIEŠPAČIU,

džiūgausiu savo Dievu,

nes jis mane aprengė išganymo drabužiais

ir apsupo teisumo skraiste

lyg jaunikį, besipuošiantį vainiku,

lyg nuotaką, besidabinančią vėriniais.

¹¹ Kaip žemė išaugina savo ataugas,

kaip sodas suželdina savo sėklas,

taip Viešpats DIEVAS suželdins teisumą ir šlovę

visų tautų akivaizdoje.