¹ Dėl Siono aš netylėsiu,

dėl Jeruzalės nenurimsiu,

kol jos teisumas nesušvis kaip aušra

ir jos pergalė nesuliepsnos kaip deglas.

² Išvys tuomet tautos tavo teisumą,

o visi karaliai ­ tavo šlovę.

Tu būsi vadinama nauju vardu,

kurį tau suteiks pats VIEŠPATS.

³ Tu būsi puošni karūna VIEŠPATIES rankoje,

karališka diadema savo Dievo dešinėje.

⁴ Tavęs daugiau nebevadins „Paliktąja“,

tavo šalies ­ „Nuniokotąja“,

bet būsi vadinama „Ji mano žavesys“,

o tavo šalis ­ “Ištekėjusia“,

nes VIEŠPATS žavisi tavimi,

už jo yra ištekėjusi tavo šalis.

⁵ Kaip tuoktųsi vaikinas su mergele,

taip tavo Statytojas susituoks su tavimi.

Kaip nuotaka džiaugiasi jaunikis,

taip tavimi džiaugsis tavo Dievas.

⁶ Ant tavo mūrų, Jeruzale, pastačiau sargybinius;

niekuomet, nei dieną, nei naktį, jie nenurims.

O jūs, kurie primenate VIEŠPAČIUI,

neduokite sau ramybės!

⁷ Ir jam neduokite ramybės,

kol jis neatstatys Jeruzalės

ir jos nepadarys žemės pasididžiavimu.

⁸ VIEŠPATS prisiekė savo dešine,

savo galingąja ranka:

„Nebeduosiu tavo grūdų maitintis tavo priešams; nebegers daugiau svetimšaliai tavo vyno,

dėl kurio tu sunkiai darbavaisi.

⁹ Ne! Kas į klėtį nešė grūdus, tas juos valgys,

šlovindamas VIEŠPATĮ.

Kas rinko vynuoges, tas gers vyną

mano šventuose kiemuose.“

¹⁰ Eikite pro vartus, eikite,

parenkite kelią tautai!

Tieskite, tieskite vieškelį,

nurinkite nuo jo akmenis!

Iškelkite ženklą tautoms!

¹¹ Štai VIEŠPATS paskelbė iki pat žemės pakraščių:

„Sakykite Siono dukteriai:

‘Štai tavo Gelbėtojas ateina!’

Štai jo atlygis drauge su juo,

jo atpildas pirma jo.

¹² Jie bus vadinami ‘Šventąja tauta’,

VIEŠPATIES atpirktaisiais,

o tu vadinsiesi ‘Lankoma’,

‘Neužmirštuoju miestu’.“