¹ Klausykitės šio žodžio,

Samarijos kalno moterys,

Bašano karvės,

engiančios vargšus, spardančios elgetas,

sakančios savo vyrams:

‘Atneškite ko nors išgerti!’

² Viešpats DIEVAS prisiekė savo šventumu!

„Tikrai ateina jums dienos,

kai jie išvilks jus kabliais

tarsi žuvį ant kabliuko,

visas iki paskutinės.

³ Išeisite pro spragas sienose,

kiekviena tiesiausiu keliu,

ir būsite išmestos į šiukšlyną, ­

tai VIEŠPATIES žodis.

⁴ Eikite į Betelį ir darykite nuodėmes,

į Gilgalą ­ ir gausinkite nuodėmes.

Kas rytą atnašaukite savo kruvinas aukas,

o kas trečią dieną ­ dešimtines.

⁵ Deginkite neraugintos duonos bendravimo auką,

skelbkite plačiai gera valia daromas atnašas,

nes taip jūs mėgstate daryti, izraelitai, ­

tai Viešpaties DIEVO žodis.

⁶ Nors padariau, kad jūsų burnos būtų tuščios

visuose jūsų miestuose

ir trūktų duonos

visuose jūsų kaimuose,

jūs pas mane nesugrįžote, ­

tai VIEŠPATIES žodis.

⁷ Nors sulaikiau virš jūsų lietų,

kai iki pjūties dar buvo trys mėnesiai,

vienam miestui daviau lietaus,

o kitam nedaviau,

vienas laukas buvo lietaus palaistytas,

o kitas be lietaus išdžiūvo,

⁸ nors du ar trys miestai keliaudavo

į vieną miestą atsigerti vandens,

o troškulys likdavo nenumalšintas,

jūs pas mane nesugrįžote, ­

tai VIEŠPATIES žodis.

⁹ Nors naikinau jus kūlėmis ir miltlige,

nuniokojau jūsų sodus ir vynuogynus,

o skėriai surijo jūsų figmedžius ir alyvmedžius,

jūs pas mane nesugrįžote, ­

tai VIEŠPATIES žodis.

¹⁰ Nors pasiunčiau jums marą

kaip Egiptui,

išžudžiau kalaviju jūsų jaunus vyrus,

leidau pagrobti jūsų žirgus

ir padvelkti jums į nosis jūsų stovyklų smarvei,

jūs pas mane nesugrįžote, ­

tai VIEŠPATIES žodis.

¹¹ Nors naikinau jus,

kaip Dievas naikino Sodomą ir Gomorą,

ir tapote tarsi iš ugnies ištrauktas nuodėgulis,

jūs pas mane nesugrįžote, ­

tai VIEŠPATIES žodis.

¹² Todėl taip darysiu tau, Izraeli!

Kadangi taip darysiu tau,

pasirenk susitikti su savo Dievu, Izraeli!

¹³ Juk tai tas, kuris padaro kalnus,

kuris sukuria vėją ir apreiškia žmogui savo mintis,

kuris tamsą paverčia aušra

ir žengia žemės aukštumomis;

jis vardu VIEŠPATS, Galybių Dievas!“

¹ Klausykitės šio žodžio, kurį užgiedu jums kaip raudą, Izraelio namai:

² Žuvo ir nebeatsikels

mergelė, Izraelio tauta;

ji parblokšta savo žemėje,

ir nėra, kas ją pakeltų.

³ Juk taip kalba Viešpats DIEVAS:

„Miestas, kuris išsiųsdavo tūkstantį,

pasiliks su šimtu,

o tas, kuris išsiųsdavo šimtą,

pasiliks su dešimčia Izraelio namuose.“

⁴ Taip kalba VIEŠPATS Izraelio namams:

„Ieškokite manęs ir būsite gyvi!

⁵ Bet neieškokite Betelio,

neikite į Gilgalą

ir nekeliaukite į Beer Šebą,

nes Gilgalas tikrai bus išvarytas į tremtį,

o Betelis virs nieku.

⁶ Ieškokite VIEŠPATIES ir būsite gyvi,

kad jis neateitų prieš Juozapo namus kaip ugnis

ir, nesant kam gesinti, nesurytų Betelio.“

⁷ Vargas jums, teisingumą paverčiantiems metėlėmis

ir teisumą metantiems žemėn!

⁸ Jis, kuris padarė Sietyną ir Šienpjovius,

mirtiną tamsą paverčia rytmečiu,

dieną pakeičia naktimi,

pasišaukia jūros vandenis

ir išlieja juos ant žemės paviršiaus, ­

jis vardu VIEŠPATS!

⁹ Jis žaibuoja sunaikinimu galiūnams,

ir sunaikinimas užklumpa tvirtovę.

¹⁰ Nekenčiama to, kuris sudraudžia vartuose,

ir bjaurimasi tuo, kuris sako tiesą.

¹¹ Kadangi trypėte vargšą

ir plėšėte iš jo mokesčius už grūdus,

nors pasistatėte namus iš tašytų akmenų,

juose negyvensite,

nors užsiveisėte rinktinius vynuogynus,

jų vyno negersite.

¹² Juk žinau, kokia daugybė jūsų nusikaltimų

ir kokios sunkios jūsų nuodėmės;

jūs engiate teisiuosius, imate kyšius,

nustumiate į šalį pavargėlius vartuose!

¹³ Tokiu metu protingas žmogus tylės,

nes tai blogas metas.

¹⁴ Ieškokite gera, o ne pikta,

kad būtumėte gyvi.

Tuomet, kaip sakėte, bus su jumis

VIEŠPATS, Galybių Dievas.

¹⁵ Nekęskite pikta ir mylėkite gera,

įgyvendinkite vartuose teisingumą,

ir galbūt VIEŠPATS, Galybių Dievas,

bus gailestingas Juozapo likučiui.

¹⁶ Todėl taip kalba VIEŠPATS,

Galybių DIEVAS, mano Viešpats:

„Visose aikštėse bus raudama,

visose gatvėse bus sakoma: ‘Vargas! Vargas!’

Žemdirbys bus kviečiamas gedėti,

o mokantieji ­ aimanų raudoti.

¹⁷ Visuose vynuogynuose bus raudama,

nes aš pereisiu tarp jūsų“, ­

sako VIEŠPATS.

¹⁸ „Vargas laukiantiems VIEŠPATIES dienos!

Kodėl jūs laukiate VIEŠPATIES dienos?

Ji ­ tamsybė, o ne šviesa!

¹⁹ Tarsi kas pabėgtų nuo liūto

ir būtų užpultas meškos,

ar pareitų namo, ranka atsiremtų į sieną

ir būtų įgeltas gyvatės.

²⁰ Argi VIEŠPATIES diena nebus tamsybė,

o ne šviesa,

tamsi naktis be jokios prošvaistės?

²¹ Nekenčiu, niekinu jūsų šventes,

nerandu jokio malonumo jūsų iškilmėse.

²² Nors jūs atnašaujate man

deginamąsias aukas ir javų atnašas,

aš jų nepriimsiu;

į jūsų penimų galvijų atnašas

nepažvelgsiu.

²³ Pasitraukite šalin su savo giesmių triukšmu;

aš neklausau jūsų arfų skambesio!

²⁴ Tevilnija teisingumas lyg upės srovė,

o teisumas ­ lyg nuolat tekanti upė.

²⁵ Ar atnašavote man aukas ir javų atnašas per anuos keturiasdešimt metų dykumoje, Izraelio namai? ²⁶ Jūs nešėtės savo karalių Sikutą ir savo dievo žvaigždę Kijūną ­ stabus, kuriuos pasidarėte. ²⁷ Išvarysiu jus į tremtį anapus Damasko“, ­ sako VIEŠPATS; jis vardu Galybių Dievas.

¹ Vargas tiems, kurie Sione patenkinti savimi,

ir tiems, kurie ant Samarijos kalno jaučiasi saugiai;

vargas tautų pirmūnės įžymybėms,

kuriomis kliaujasi Izraelio namai!

² Nueikite į Kalnę ir pasižiūrėkite,

o iš ten ­ į šaunųjį Hamatą,

paskui nusileiskite į filistinų Gatą.

Ar jūs geresni už šias karalystes?

Ar jūsų šalis didesnė už jų šalį?

³ Jūs norite nustumti tolyn nelaimės dieną,

bet artinate smurto viešpatavimą!

⁴ Vargas tiems, kurie guli dramblio kaulo lovose,

dykaduoniauja savo guoliuose,

valgo ėriukus, paimtus iš kaimenės,

ir veršius iš gardo!

⁵ Jie rėkauja dainos posmus,

pritardami arfa,

ir tarsi Dovydas išradinėja muzikos instrumentus.

⁶ Jie geria vyną taurėmis

ir tepasi geriausiais aliejais,

bet dėl Juozapo pražūties nesisieloja!

⁷ Todėl dabar jie pirmi išeis į tremtį,

ir baigsis dykaduonių lėbavimas.

⁸ Viešpats DIEVAS prisiekė pačiu savimi, ­

tai VIEŠPATIES, Galybių Dievo, žodis:

„Bjauriuosi Jokūbo išdidumu,

neapkenčiu jo tvirtovių;

atsižadėsiu miesto ir visko, kas jame.

⁹ Jei dešimt žmonių išliktų vienuose namuose, jie mirs. ¹⁰ Ir jei kieno nors giminaitis, deginantis mirusiuosius, paims palaikus iš namų ir sakys esančiam namuose: ‘Ar dar yra kas nors su tavimi?’ ­ o šis atsakys: ‘Nėra nė vieno!’ ­ tai giminaitis sakys: ‘Ša, tylėk! Mes neturime minėti VIEŠPATIES vardo.’

¹¹ Žiūrėk! VIEŠPATS įsako,

ir didesnis namas bus sutriuškintas į šipulius,

o mažesnis į skeveldras.

¹² Argi gali arkliai šuoliuoti uolomis?

Argi aria kas jaučiais jūrą?

Bet jūs teisingumą pavertėte nuodais,

o teisumo vaisių ­ metėlėmis.

¹³ Jūs džiaugiatės Lo Debaru ir sakote:

‘Argi ne savo jėgomis užėmėme Karnaimus?’

¹⁴ Iš tikrųjų, Izraelio namai,

siunčiu prieš jus tautą, ­

tai VIEŠPATIES, Galybių Dievo, žodis, ­

ir jie engs jus nuo Lebo Hamato perėjos

iki pat Arabos tarpeklio.“