¹ „Klausykitės žodžio, kurį VIEŠPATS ištarė jums, izraelitai, visai šeimai, kurią išvedžiau iš Egipto žemės!

² Tik jus pažinau iš visų žemės šeimų,

todėl nubausiu jus už visas jūsų kaltes.

³ Argi du žmonės eina kartu,

jei nėra susitarę?

⁴ Argi liūtas riaumoja miške,

neturėdamas grobio?

Argi liūtukas suurzgia iš savo guolio,

jei neturi ko nors sugavęs?

⁵ Argi paukštis įkliūva į spąstus ant žemės,

kai ten nėra jauko?

Argi spąstai pašoka nuo žemės,

nieko nepagaudami?

⁶ Kai pasigirsta rago gausmas mieste,

argi žmonės neišsigąsta?

Kai ištinka miestą nelaimė,

argi ne VIEŠPATS tai padarė?

⁷ Tikrai Viešpats DIEVAS nedaro nieko,

pirma neapreiškęs savo užmojo

savo tarnams pranašams.

⁸ Liūtas suriaumojo,

ir kas neišsigąs?

Viešpats DIEVAS prabilo,

ir kas atsisakys pranašauti?

⁹ Paskelbkite tvirtovėms Ašdode,

tvirtovėms Egipto žemėje ir sakykite:

‘Rinkitės ant kalno, vardu Samarija,

ir pamatysite, kokie baisūs ten sąmyšiai

ir kokia priespauda joje.’

¹⁰ Jie nežino, kaip daryti tai, kas teisinga, ­

tai VIEŠPATIES žodis, ­

tie, kurie smurtauja ir plėšikauja

savo tvirtovėse.“

¹¹ Todėl taip kalba Viešpats DIEVAS:

„Priešas apsups kraštą,

atims iš tavęs galybę,

ir bus išplėštos tavo tvirtovės.“

¹² Taip kalba VIEŠPATS: „Kaip kerdžius išgelbsti iš liūto nasrų porą kojų ar ausies gabalą, taip bus išgelbėti Samarijoje gyvenantys Izraelio žmonės, nešini guolio kampu ar lovos dalimi.

¹³ Klausykitės ir skelbkite Jokūbo namams, ­

tai žodis Viešpaties DIEVO, Galybių Dievo. ­

¹⁴ Tą dieną, kai bausiu Izraelį už jo nusižengimus,

nubausiu ir Betelio aukurus;

aukuro ragai bus nukirsti

ir nukris žemėn.

¹⁵ Nuversiu žiemos rūmus

drauge su vasaros rūmais.

Dramblio kaulo namai bus nugriauti,

didingieji namai sunaikinti“, ­

tai VIEŠPATIES žodis.