1 Vargas tiems, kurie Sione patenkinti savimi, ir tiems, kurie ant Samarijos kalno jaučiasi saugiai; vargas tautų pirmūnės įžymybėms, kuriomis kliaujasi Izraelio namai! 2 Nueikite į Kalnę ir pasižiūrėkite, o iš ten į šaunųjį Hamatą, paskui nusileiskite į filistinų Gatą. Ar jūs geresni už šias karalystes? Ar jūsų šalis didesnė už jų šalį? 3 Jūs norite nustumti tolyn nelaimės dieną, bet artinate smurto viešpatavimą! 4 Vargas tiems, kurie guli dramblio kaulo lovose, dykaduoniauja savo guoliuose, valgo ėriukus, paimtus iš kaimenės, ir veršius iš gardo! 5 Jie rėkauja dainos posmus, pritardami arfa, ir tarsi Dovydas išradinėja muzikos instrumentus. 6 Jie geria vyną taurėmis ir tepasi geriausiais aliejais, bet dėl Juozapo pražūties nesisieloja! 7 Todėl dabar jie pirmi išeis į tremtį, ir baigsis dykaduonių lėbavimas. 8 Viešpats DIEVAS prisiekė pačiu savimi, tai VIEŠPATIES, Galybių Dievo, žodis: „Bjauriuosi Jokūbo išdidumu, neapkenčiu jo tvirtovių; atsižadėsiu miesto ir visko, kas jame. 9 Jei dešimt žmonių išliktų vienuose namuose, jie mirs. 10 Ir jei kieno nors giminaitis, deginantis mirusiuosius, paims palaikus iš namų ir sakys esančiam namuose: ‘Ar dar yra kas nors su tavimi?’ o šis atsakys: ‘Nėra nė vieno!’ tai giminaitis sakys: ‘Ša, tylėk! Mes neturime minėti VIEŠPATIES vardo.’ 11 Žiūrėk! VIEŠPATS įsako, ir didesnis namas bus sutriuškintas į šipulius, o mažesnis į skeveldras. 12 Argi gali arkliai šuoliuoti uolomis? Argi aria kas jaučiais jūrą? Bet jūs teisingumą pavertėte nuodais, o teisumo vaisių metėlėmis. 13 Jūs džiaugiatės Lo Debaru[i1] ir sakote: ‘Argi ne savo jėgomis užėmėme Karnaimus[i2]?’ 14 Iš tikrųjų, Izraelio namai, siunčiu prieš jus tautą, tai VIEŠPATIES, Galybių Dievo, žodis, ir jie engs jus nuo Lebo Hamato perėjos iki pat Arabos tarpeklio.“ | 
